Knygos
Romanai (1919)
Poezija (613)
Pjesės (35)
Vaikams (138)
Kitos (909)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Leningrado madonos

Leningrado madonos Istorija apie moterį, ne tik išgyvenusią Leningrado apgultį, bet ir badaujančiame, bombarduojamame mieste sugebėjusią pagimdyti kūdikį, atrodo jaudinanti. Ji parašyta labai šiuolaikiniu, tipiškai amerikietišku stiliumi. Autorė – niekam nežinoma poetė ir apsakymų rašytoja – ėmėsi beveik nepažįstamos šalies vieno iš skausmingiausio istorijos epizodų, sumaniai supynusi jį su Ermitažo muziejaus meno šedevrų istorija. Tikriausiai tiems, kas nematė filmų apie Antrąjį pasaulinį karą Rusijoje ir negirdėjo liudytojų pasakojimų, labai sunku įsivaizduoti tą kraupią realybę, juo labiau ją pateikti, nepaliečiant pakylėto dvasingumo (čia akivaizdžiai susijusio su gelbstinčia meno galia) temos.

Apysaka sudaryta tarsi iš dviejų planų: dabarties, kurioje pagyvenusi emigrantė iš SSSR Marina keliaudama po Jungtines Valstijas vyksta į giminės šventę, ir praeities, kurioje šiai moteriai – vos per dvidešimt metų, ir ji išlydi į frontą savo jauną vyrą, vakarykštį studentą. Veikėja serga Alzheimerio liga, tad dabarties įvykius suvokia kur kas sunkiau, nei prieš kelis dešimtmečius išgyventas baisias akimirkas. Todėl teksto struktūra itin sudėtinga: tikrovės vaizdai susipina su seniai regėtais badaujančio Leningrado paveikslais. Ermitažo ekskursijų vadovei Marinai, galinčiai detaliai nupasakoti kiekvieno paveikslo siužetą, spalvų tonų pokyčius ir personažo laikysenas, tie pragariški kasdienybės vaizdai, pilni mirštančių žmonių, dėl haliucinacijų liejasi su menine realybe. Kad neišprotėtų, ji ima vesti įsivaizduojamas ekskursijas tuščiose salėse, kur vietoje evakuotų pasaulinio meno šedevrų kabo vien tušti rėmai.

Knyga būtų labai jaudinanti, jei ne autorės, iki tol nieko bendra neturėjusios su Rusija ir SSSR istorija, vaizduotės sukelti netikroviški sovietinio gyvenimo vaizdai. Na, kad ir kaip stengčiausi, bet negaliu patikėti, kad muziejaus darbuotojos viena į kitą kreipiasi „brangioji“, o uoli komjaunuolė įtaria valstybines informacijos sklaidos priemones meluojant šalies piliečiams apie karo eigą. Todėl tokios frazės, kaip „Nesuvokiama, kad 1941 metais, juolab Leningrade, žmonės mirtų iš bado, ir ne kokie girtuokliai ar dykūnai, bet garsūs mokslininkai ir nusipelnę menininkai“ (p. 113), skamba naiviai ir labai „amerikietiškai“. Beje, amerikietiškas poros gyvenimo tarpsnis aprašytas gana skubotai ir skurdžiai. Nepaisant to, knyga tikriausiai suvirpins vyresniosios kartos skaitytojų širdis.
Aleksandra Fomina
2008-07-07
 
Kita informacija
Tema: Romanai
Leidykla: Vaga
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2007
Vertėjas (-a): Viktorija Labuckienė
Puslapių: 240
Kodas: ISBN 978-5-415-02019-5
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą