Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Legendos apie ilgesį

Legendos apie ilgesį Ilgesys atrodo labai „moteriška“ sritis: kol vyrai bando keisti pasaulį, moterys laukdamos jų namuose ilgisi kažko gražesnio, tauresnio, nei turi iš tikrųjų. Ir šios tarpukario metais iškilusios rašytojos veikėjos – vienišos, svajingos romantikės, kurioms susidūrimas su tikrove neretai skausmingas. Tačiau jos, skirtingai nei įprasta, neplaukia pasroviui, o pasikliaudamos intuicija ryžtasi elgtis savaip, laikytis to, kas brangiausia.

Skaitydamas tarsi jauti antrosios sostinės – Kauno –­ atmosferą (nors čia vaizduojamas ir pajūris, ir kaimas, ir apskritai pasaulis atrodo toks didelis) – per savotišką veikėjų kalbėseną ir mąstyseną atsiveria trapus, papras­tas ir kartu mįslingas pasaulis, kuriame, kaip ironiškai sako autorė, „žmonės neįtikėtinai gražiai mokėjo kankintis dėl niekų“ (p. 182). Labiausiai rašytojai rūpi moters ir vyro santykiai, regis, atsirandantys tarsi iš nieko, –­ netikėtai susitinka du iš tiesų svetimi žmonės, ir kažkas juos traukia vieną prie kito. Taip pat netikėtai, dėl „smulkmenų“, vos užgimęs stebuklas gali išnykti, kai žaidžiama kitų jausmais („Sniegas“, „Kaukė“), keičiasi visuomeninė padėtis („Devyni balai“, „Miestelis, kuris buvo mano“). Gal ir nerasime čia didelių dramų, nes audros kyla daugiausia širdyje, apie jas tik užsimenama labai santūriai: taip bendrauja tarpusavyje kultūringi žmonės. Nors pastebimas ir jaunatviškas maištas prieš tą priverstinį rimtumą: „Kodėl mūsų jaunystė turi praeiti taip pilkai, kodėl visi aplinkui šaukia tiktai apie niaurius, sielvartingus dalykus?“ (p. 166). Skaitydama šias noveles jaučiausi labai keistai – jų kalba senamadiška, bet apskritai jos yra šiuolaikiškos, gal dėl to, kad buitis nelabai pabrėžiama, svarbiausia – išgyvenimai, o jie, kaip žinome, nesensta ir beveik nesikeičia.

Kitą knygos dalį sudaro legendos, primenančios A.Vienuolio pasakojimus apie Gruzijos kalnus. Čia bibliniai personažai, krikščioniški motyvai labiau žemiški nei pakylėtai metaforiški („Neatsisveikintos motinos“, „Odisėjo lankas“), o kartais primena dabar itin sparčiai besivystantį esė žanrą („Istorija apie koplytėlę“). Jų esmę autorė nusako pabrėždama asmeniško žvilgsnio į didelius istorinius įvykius svarbą: „šito jūs nerasite atžymėta jokiose Kronikose, nes jos buvo rašytos svetimųjų, tačiau iš kartos į kartą eina padavimas, pažadas ir viltis“ (p. 387) Šie bandymai priartinti pasaką prie kasdienybės pasirodė ne tokie įdomūs kaip originalūs, subtilūs pasakojimai apie moteris.
Aleksandra Fomina
2008-02-08
 
Kita informacija
Tema: Smulkioji proza
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2007
Puslapių: 392
Kodas: ISBN 978-9986-39-497-6
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą