Laiškas tėvui

Žavinga pažvelgti į Kafkos protą ir širdį. Garsaus rašytojo žodžiai yra perpildyti nerimo, nes jie rašomi prieš neišvengiamą tėvo mirtį. Laiško tema sukasi apie klausimą, kodėl jis taip bijo savo tėvo, bet taipogi yra išreiškiama ir gėda dėl tokios baimės. Jis sako, kad nesvarbu, kas jį užaugino. Kafka teigia, kad jis ir jo tėvas visą laiką buvo kaip aliejus ir vanduo, todėl jų santykiuose nebuvo nė vieno kaltės. Buvo taip kaip turėjo būti.

Hermanas yra didelis, vyriškas, stiprus ir labai savimi pasitikintis žmogus. Jis kalba garsiai, valgo greitai, ir visad kritiškai vertina Franzo draugus ir visus kitus pasirinkimus. Franzas yra ištįsęs, dažnai sergantis, bet labai intelektualus. Jis rašo, kaip gėda jam buvo eiti maudytis su savo tėvu - Franzas toks nepatrauklus, o jo tėvas buvo stiprus ir žavintis savo kūno sudėjimu. Franzas net prisipažįsta, kad „mano tėvas intelektualiai pranašesnis, visada jo argumentai lemia pergalę“.

Kafka toliau aiškina, kad jų sunkumai iš dalies kilo ir todėl, kad jis buvo visiška tėvo priešingybė, buvo uždaras, mėgo fantazuoti. O tėvas visada niekino Kafkos literatūrinę kūrybą, todėl Franzas norėjo prieš jį maištauti. Tėvo ir sūnaus liguisti santykiai puikiai atsispindi F. Kafkos laiške „Laiškas tėvui“, kuris, beje, niekad ir nepasiekė adresato.

Kafka labai neryžtingai (ir kartais gali pasirodyti, kad nenoriai) aiškina apie visus jo sunkumus santykiuose su tėvu, kai tarp jų atsirasdavo kokia moteris. Jo tėvas buvo labai kritiškas kiekvienai merginai, su kuria draugavo Franzas, tad dauguma tų santykių iširo tik todėl, kad jiems nepritarė Hermanas. Bet Kafka iki šiol myli visas merginas taip, kad bet kada galėtų kurią nors vesti.

Turiu pasakyti, kad pajutau didelį giminingumą su Kafka, nes puikiai žinojau, kaip jis jautėsi. Identifikuotis su Franzu Kafka tikriausiai nėra geras dalykas, tačiau aš žinau, ką reiškia jaustis tiek neįvertintam, nemėgstamam ir būti per daug prispaustam. Poreikis išsivaduoti ir būti įvertintam lieka visam gyvenimui.

Kaip įprasta, Kafkos kūrybinės dovanos yra puikios. Aš buvau nustebinta jo mokėjimu išryškinti ir puikiai paaiškinti savo jausmus. Taip pat jo aprašymai apie tam tikrus incidentus buvo tiesiog stulbinami.

„Pasaulis man pasidalijo į tris dalis: vienoje gyvenau aš, vergas, privaląs laikytis įstatymų, kurie man vienam sugalvoti ir kurių aš, nė pats nežinodamas kodėl, iki galo laikytis niekaip neįstengiau; antrame, man labai tolimame, pasaulyje gyvenai Tu, paskendęs valdymo rūpesčiuose, įsakinėdamas ir vis piktindamasis, kad įsakymai nevykdomi; pagaliau trečiajame pasaulyje, neprivalėdami nei įsakinėti, nei klausyti, laimingai sau gyveno visi kiti žmonės.“

Šis laiškas yra labai jaudinantis ir labai iškalbingas. Tikrai verta skaityti ir ne vieną kartą. Rekomenduoju!