Lietuvių literatūros ateitis
Mes – du mėlyni lašeliai, netikėtai susilieję į vieną. Mes – du laivai vandenyne susigrūmę. Mes – du piratai su savo vėliavomis skirtingomis. Mes – maldos, netikėtai susijungusios į vieną. Mes – du akordai, kurie, netekę vieno ar kito, neskambėtų... („Jonui“, p. 39). Pacitavau visą kūrinį. Štai toks gilus, novatoriškas ir tobulas devyniolikmetės balerinos, baigusios
Čiurlionkę, šokančios, piešiančios ir eiliuojančios, žodžiu, naujos kartos universalios lietuvių menininkės ir būsimos lietuvių meno žvaigždutės opusas. Kaip patetiškai (o man – ironiškai ir piktdžiugiškai) rašoma viršelio anotacijoje: „į literatūrą ateinančios su savitu ir originaliu braižu“...
Dieve mano... Dieve mano... Perskaitai tokią knygelę, kokių šimtai pūva mūsų knygynuose ir bibliotekose, ir staugi iš nevilties bei siuto. Stūgauji, isteriškai kvatoji, niršti – ir tave norom nenorom aplanko banalūs, tačiau elementarią esmę tiesiai parodantys apokaliptiniai „Pink Floyd“ vaizdeliai. „We don’t need no education, we don’t need no thought control...“ Sienos kraštai užsilenkia, artėja vienas prie kito ir trenksmingai užsiveria, sudarydami aklinai uždarą cilindrinį statinį. „Hey! Teachers! Leave them kids alone!“ Statyboje šauniai pasidarbavę plaktukai tvarkingai žygiuoja milžiniška falanga ir darniomis gretomis krenta į jiems nematomą prarają... „All in all it’s just another brick in the wall...“ Ne, tai žengia nauji sienos statytojų būriai, o praraja ir yra tos užsiskliautusios sienos vidinė ertmė – apvalus šulinys, bedugnė, laukianti naujų aklų ir paklusnių plokščiagalvių aukų... „All in all you’re just another brick in the wall...“
Knygos pabaigoje jaunoji literatė nuoširdžiai dėkoja
Čiurlionkės direktoriui ir visai krūvai mokytojų. Už ką? Neparašyta, tačiau galima numanyti, kad, pvz., „už jaunos sielos pakylėjimą į auštesnę būtį“, „kūrybinius subtilios minties raiškos sparnus“ ir panašias nesąmones. Mūsiškai tariant, už suteiktą drąsą ir įžūlumą knyga paversti visas tas seiles, kurias į slaptus dienoraščius lieja kas antra aštuntokė...
O aš dėkoju autorei, būsimai Lietuvos kultūrinio gyvenimo primadonai, už paskutinį knygos sakinį, susidedantį iš dviejų raidžių: „Šš...“ Ačiū, dabar žinosiu bent du paprastus atsakymus į gana sudėtingus klausimus:
– Koks tavo požiūris į lietuvių literatūrą?
– Lietuvių literatūra – šūdų šūdas!
– Kokia lietuvių literatūros ateitis?
– Šūdinų šūdiniausia!