Kronopų pavadinimą Julio Cortázaras (Chulijus Kortasaras) sugalvojo 1952 m., kai Paryžiuje klausėsi koncerto Igorio Stravinsko garbei. Sujaudintas muzikos, jis per pertrauką, kai visi išėjo gerti kavos, pasiliko vienas salėje. O tada jam pasirodė, kad visur ore tarsi kamuoliukai skrajoja mažos žalios būtybės – linksmos, juokingos, draugiškos, ir jam kilo mintis pavadinti jas kronopais.
„Kronopų ir garsenybių istorijos“ – knyga apie tas būtybes: ką jos veikia, kaip supranta gyvenimą, kaip randa išeitis iš įvairių situacijų.
Julio Cortázaras moko mus žiūrėti į gyvenimą kaip į žaidimą ir neieškoti jame tvarkos, nes bet kokia tikrovės aiškinimo sistema yra tik jos interpretacija. Jis siūlo mums humaniškesnę, daugialypę, kūrybingą tikrovę, paremtą individo laisve ir teisingumu.