Komunikacinė kompetencija: komunikabilumo ugdymas

Šis vadovėlis skiriamas studentams, studijuojantiems pagal įvairias socialinių mokslų programas universitetuose ar kolegijose, taip pat įvairių socialinių profesijų atstovams praktikams ir vadovams, siekiantiems tobulinti savo veiklą ir plėtoti komunikacinę kompetenciją.

Komunikacinius mokėjimus ir įgūdžius keisti bei tobulinti nėra lengva, nes tokie tarsi savaime susiformavę įgūdžiai sunkiai transformuojami, o įgytos naujos žinios dažniausiai ir lieka tik žiniomis. Kita vertus, pastaruoju metu ryškėja nepagrįsto komunikacinių technikų sureikšminimo ir suabsoliutinimo tendencija. Gnostiniai mokėjimai, iš esmės lemiantys komunikacinės veiklos sėkmingumą, lieka nepelnytai pamiršti.

Dėl komunikacinių mokėjimų ir įgūdžių specifikos juos tobulinti gali tik pats žmogus. Taigi rezultatyvus gali būti tik sistemingas savarankiškas darbas. Šio vadovėlio tikslas — padėti tobulinti savo komunikacinius mokėjimus ir įgūdžius.

Vadovėlį sudaro dvejopo pobūdžio tekstai. Pirmiausia aptariami teoriniai komunikacinės kompetencijos plėtotės pagrindai, daug dėmesio skiriama komunikacijos proceso esmės atskleidimui. Siekiama suteikti skaitytojui galimybę pačiam susidaryti teorinį požiūrį, kuris leistų sąmoningai, lanksčiai ir pakankamai universaliai taikyti komunikacinius mokėjimus konkrečioje tarpasmeninės komunikacijos situacijoje.

Vėliau aptariami komunikacinių mokėjimų lavinimo ypatumai, pabrėžiant suvokimo, sąmoningumo ir praktikavimo integralumo būtinybę bei mokymosi komunikuoti proceso nebaigtinumą.

Taigi skaitytojai gali naudoti vadovėlį kaip saviugdos priemonę, vis grįždami prie vienos ar kitos teksto dalies, panaudodami ją savo komunikacinės veiklos refleksijai, įsivertinimui arba bandydami atlikti užduotis ir aptarti jas su kolegomis. Skaitytojai turi galimybę praktiškai išbandyti vieną ar kitą komunikacijos techniką, mokytis kalbėti ir pasakyti, klausytis ir išgirsti.