Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





KGB vaikai

KGB vaikai Justino Žilinsko romanas „KGB vaikai“ tapo lietuvišku bestseleriu. Recenzijų ir atsiliepimų tekstai apie knygą sparčiai vejasi romano apimtį.

Pamačiusi draugės knygų lentynoje „KGB vaikai“ nugarėlę, svarios nuomonės paskatinta, griebiau romaną. „Prarijau“ per porą naktų, įsukta gyvo siužeto nuo pat pirmo puslapio.

Knygos vidaus ir viršelio meninio apipavidalinimo įvaizdis – taikliai parinkta laikmečio ir literatūrinio žanro atributika. Magnetofono juostelėmis ir juodai balta foto iliustracijomis paženklinti knygos puslapiai – aprašomo laikmečio KGB žvalgybos darbo priemonės. Vienok juodai baltos nuotraukos, magnetofono kasetės buvo aukščiausias fiksuojamos vaizdo ir garso technikos laikmenų lygis, paplitęs tuometinėje SSSR teritorijoje net ir masiniam naudojimui.

Laikmečio dvasia, charakteringos aplinkos užuominos– išgrynintos ir nostalgiškai žavios. Šnekamoji kalba, persipynusi su rusų kalbos išsireiškimais, rusicizmais įtikina, kad reikalai susiję su rusų žvalgybos KGB veikla, kad pagreitį, įtampą sukuria būtent tos organizacijos įtakojimai.

Perskaitytose recenzijose apie Justino Žilinsko knygą radau įvairių fantastinės romano versijos aiškinimų. Aš įžvelgiu fantastiką kaip pagalbinę priemonę šiandieninės KGB veiklos tęstinumo koduotei.

Knygos autorius, būdamas teisininkas, galimai puikiai suvokia neįvykdytos liustracijos padarinius Lietuvoje ir buvusių KGB – o KGB buvusių nebūna – sklaidą valstybės valdymo ir diplomatinėje tarnyboje, visuomenės sluoksniuose. Pavadinimas „KGB vaikai“ atrakina KGB palikimą, galimomis metastazėmis prasiskverbusį į valstybės valdymo aparatą. To įvardinimo neapibrėžtumui pasitelkiamas fantazijos žanras. Riba jautri, nenuspėjama, iš realybės pereinanti į fantaziją. Ir atvirkščiai.

Tas pats ir su medicininės pakraipos fantastikos poteme, kuri skaitytojui pateikiama kaip ažūrinis karkasas su galimybe interpretuoti. Realiame gyvenime ir medicinoje valios ir organizmo sutelktumas, gamtos reiškinių analizė, suma sumarmu pasiekti rezultatai, kartais prilyginami stebuklui ar fantazijai.

Iš pirmo žvilgsnio lengvu įtraukiančiu nuotykių kaitos siužetu parašyta knyga savyje turi ir subtiliai intelektualų pažinimo gylį, nesibaigiantį 1996 metų įvykių aprašymu.
2014-01-12
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Romanai
Leidykla: Aukso žuvys
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2013
Puslapių: 432
Kodas: 978-609-95287-8-6
Nuotykiais alsuojantis romanas apie neįprastų sugebėjimų turinčius jaunuolius ir dėl to juos medžiojančius „kagėbistus“

„KGB mirė. Tegyvuoja KGB. Tai pasakojimas apie ypatingus jaunuolius, kurie net griuvus Sovietų Sąjungai persekiojami praeities paslapčių. Tai mūsų gyvenimas 1996-aisiais, išpreparuotas ir išstatytas visų apžiūrai – saldžiarūgštis kaip „Bon Pari“ saldainis, juokingas kaip juostinės kasetės, pasenęs kaip pirmieji Lietuvos kelius raižę BMW, jaukus kaip blokiniai miegamieji rajonai. Pusiau fantastinis, pusiau istorinis romano veiksmas leis atpažinti save pačius, jei tik ėjome į mokyklą, studijavome, mylėjome, bėgome, patyrėme nuotykių 1996-aisiais. Gal ir jus kas nors seka?“
Rugilė Gaidukaitė Audenienė, alfa.lt žurnalistė

Justino Žilinsko romane „KGB vaikai“ veiksmas vyksta Lietuvoje 1996-aisiais.  Tai pasakojimas apie persekiojamus jaunuolius Rasą ir Vilių, besiaiškinančius KGB paslaptis, atrandančius, kad jie ir patys tapo represinės struktūros darytų eksperimentų su žmonėmis aukomis – tiesioginėmis ir ne visai. Taip pat – tai savotiškas 1996-ųjų aktualijų ir žmonių gyvenimo paveikslas.

Tai – nuotykių romanas: daug šnekų, važiavimo, bėgimo ir mažai filosofijos. Tai – istorinis romanas: šeštųjų nepriklausomos Lietuvos metų tikrovė, politinė situacija ir kasdienybė su sovietinio laikotarpio reliktais. Tai – detektyvinis romanas: veikėjai sprendžia tradicines užduotis: Kas? Kodėl? Qui bono? Tai – šiek tiek mistinis romanas: šie žmonės ne veltui pavadinti „KGB vaikais“.

Šokote „makareną“, žiūrėjote tą klaikų serialą „Beverli Hills“ ir dar atsimenate „Motorolos“ mobiliojo plytą ar mistišką prietaisą peidžerį? Tada šis romanas visiškai panardins jus į jau istoriją tapusios jaunystės atmosferą. Jaunesniems skaitytojams gal bus sunkoka suvokti, kiek daug lėmė mobiliojo telefono turėjimas ir kodėl veikėjai neguglina, tačiau skaitydami jie galės žavėtis tikroviškais jų paveikslais ir pašėlusiais nuotykiais.

O iš tiesų – tai romanas apie jus.

Apie autorių

Justinas Žilinskas (gim. 1974) – teisininkas ir dėstytojas, rašytojas ir publicistas, vaikų literatūros autorius. Save vadina pasakotoju, nes pagaliau suprato, kad viskas, ką jis gyvenime daro – tai pasakoja. Ir studentams apie tarptautinę teisę, ir skaitytojams apie praeitį ar genetiškai modifikuotą ateitį, ir vaikams (mažiausiai savo trims) apie traukinukus Čiukčiuką ir Puškutį. 2006 m. išleista autoriaus knyga visai šeimai „Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas“ laimėjo Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus metų debiuto paauglių literatūroje apdovanojimą.
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-02-25 13:16
Maumaz
Miela Erla, autorius dėkoja už atsiliepimą ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-13 03:08
Erla
LO dėkoju už pastabas ir patarimus.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-01-12 23:15
Laukinė Obelis
Skaitau ir suvokiu, kad recenzijas rašyti nelengva ir galbūt ta duona ne kiekvienam. Ši autorė mėgina ir stengiasi – štai, jau antroji jos parašyta recenzija. Ji anaiptol neprilygsta geriausioms ar bent pakankamai geroms, ir vis dėlto, smagu, kad bandoma – šiai svetainei tikrai to reikia. Labai gerai, kad skaitytojai dalinasi savo įspūdžiais, nuomone, mintimis.

O dabar pereisiu prie to, kas, mano manymu, neleidžia šios recenzijos laikyti gera.
Na, pasivogsiu mintį iš komentaro po ankstesne tos pačios autorės recenzija ir pakartosiu tą patį – tai daugiau primena anotaciją nei recenziją. Ir bėda gal ne vien ta, kad recenzentė per mažai atskleidžia savo vertinimą, bet tai, kad kartais tie vertinimai užslapstomi po anonimiškomis formuluotėmis. Pavyzdžiui: Realiame gyvenime ir medicinoje valios ir organizmo sutelktumas, gamtos reiškinių analizė, suma sumarmu pasiekti rezultatai, kartais prilyginami stebuklui ar fantazijai. Skaitant sakinį tikrai nelengva suprasti, ar tai recenzentės, ar knygos autoriaus teiginiai.

Kai kur teiginiai lieka pakibę ore, trūksta pagrįstumo, o gal ir pavyzdžių, citatų – nepamirškime, kad tai puikus įrankis.

Recenzijų ir atsiliepimų tekstai apie knygą sparčiai vejasi romano apimtį. Vėl gi – ką tai reiškia? Nuoširdžiai sakau, kad nesupratau. Kyla šimtai klausimų – ar recenzijų apimtis tokia didelė, ar susidomėjimas begalinis, o gal norėta pabrėžti, kad romanas didelės apimties? Manau, kalta ir minties formuluotė, ir išplėstinio paaiškinimo trūkumas.

Gal pasirodysiu neišprususi, bet, pasiteisindama tuo, kad negyvenu Lietuvoje, prisipažinsiu, kad apie šią knygą girdėjusi nebuvau. Galėjau pagooglinti, bet sąmoningai to nedariau, tikėdamasi, kad recenzijos tekstas man atsakys į klausimus – kas tai per romanas, kuriuo laikotarpiu parašytas, ar jis apskritai buvo populiarus.

Na, apibendrinant – recenzijos žanras turi tam tikrus griežtus rėmus, tačiau galimybių yra tiek, kad autoriui net gali būti atsirinkti, kuria kryptimi eiti. Deja, šioje recenzijoje, mano manymu, galimybėmis beveik nepasinaudota.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą