Knygos
Romanai (1918)
Poezija (616)
Pjesės (35)
Vaikams (138)
Kitos (907)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 32 (10)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Florestano niekučiai

Florestano niekučiai Irnos Labokės novelių rinkinys „Florestano niekučiai”, tai, anaiptol, ne  „Niekučiai”, tai – labai intelektuali, su subtilia ironija bei autoironija persmelkta vyro ir moters santykių išklotinė.

Visiems tekstams būdingas minimalistinis, glaustas minčių dėstymas, kur kiekviena frazė, žodis turi įvairias prasmes, potekstes, todėl šią knygą reikia skaityti neskubant, pasimėgaujant, tarsi gertum arbatą kartu į svečius atėjusiu Dievu:  „... mano arbata neturi būti šiaip sau arbata, ji turi būti nepaprasta, ji turi būti... tarsi pačiam Dievui skirta.”

Galima būtų kiekvienai novelei parašyti po atskirą recenzija, nes visos jos labai turtingos įvairiomis alegorijomis, metaforomis, kurios verčia susimąstyti ir daug ką suvokti, kas yra paslėpta tarp eilučių.

Be abejo, negąsdinant skaitytojo, apsiribosiu tik bendromis charakteristikomis, kurios būdingos visiems į knygą sudėtiems tekstams.

Pačios autorės pastebėjimu: knyga daugiau apie Ją, moterį, nei apie Jį, vyrą, nors visose novelėse vyras yra pagrindinis herojus, o moteris tarsi stebėtoja iš šalies.

Stebėtoja vyro pomėgius, hobi įvardija, kaip eilinį Florestano egzistencinį absurdą, nors, pačiam herojui tai - gyvenimą praturtinantys įvykiai, be kurių turbūt būtų labai pilka ir niūru.

Visose novelėse pagrindiniai veikėjai: Florestanas, Kasijus, berniukas su lėle, dirigentas, tapęs instrumentų derintoju, net gi Dievas yra subtilios asmenybės, su savitu, intravertišku vidiniu pasauliu.

Kurdama novelių personažus, autorė jiems parenka tokius vardus, kurių prasmės tarsi novelių siužetiniai kodai, juos įminus, išaiškėja tai, kas slepiasi tarp eilučių.

Moteriai visada sunku, jei žmogus, su kuriuo ji yra sukūrusi „jaukų lizdelį”, tampa „kaimynu”, gyvenančiu už sienos, kuriam dabar mieliau mėgautis prijaukinta „vapsva”, viliojant ją  medumi, kolekcionuojant spalvotus popierėlius ar leidžiant laiką su „vištomis” bei „antimis”.

Novėlėje „Credo”, labai spalvingai, jautriai ir metaforiškai nupiešta vyro meilė savo gyvenimo moteriai, tai, tarsi, žodžio „Credo”, šviečiančios raidės, įrėžtos kryžiuje, paties išdrožto ir sunkiai ant pečių nešamo, keliaujant link tolimos kalvos tam, kad šį medžio dirbinį įkąstų į žemę, kaip aukos, išpirkos simbolį, vardan žmonos išlikimo. „ – Teodora numirs ir tada Kasijus paprasčiausiai nebebus toks, koks buvo ligi šiol. Be Teodoros Kasijus – ne Kasijus.”

Knygoje gyvenančiuose pasakojimuose realūs vaizdai meistriškai persipina su mistiniais įvaizdžiais, kaip, pavyzdžiui, novelėje, skirtoje Inesai: moters intuicija tarsi pranašas, šeštasis pojūtis, informuojantis apie tai, kas nutiks artimiausiu metu, sukuriama labai romantinė, bet sykiu ir nereali, sakyčiau, kosminė atmosfera.

Skaitytojas be abejo pastebės, kad visuose novelėse juntamas betarpiškas ryšys su poezija, muzika, nes knygos autorė Irna Labokė yra profesionali muzikė, poetė, puikiai įvaldžiusi ne vien muzikinius instrumentus, bet ir literatūrinio žodžio vingrybes.

Kaip teatras prasideda nuo rūbinės, taip pažintis su knyga - nuo viršelio: neįprastas leidinio, į kvadratą sumodeliuotas baltas formatas, su jame plevėsuojančiu „Florestano” siluetu, vienareikšmiškai patraukia skaitytojo dėmesį, todėl  noriai išsakau komplimentus knygos dizainerei Inesai Dūdėnaitei, profesionaliai, skoningai, su išmone ir meile įkomponavusiai Remio Ščerbausko nuotraukas, kurios savo raiška labai susišaukia su tekstuose vyraujančiais įvaizdžiais ir nuotaikomis.

Trumpai tariant, knyga įvairiomis prasmėmis yra labai vertinga.
2018-04-12
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Smulkioji proza
Leidykla: Kauko laiptai
Leidimo vieta: Kaunas
Leidimo metai: 2018
Puslapių: 103
Kodas: 978-609-8092-60-8
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2018-04-15 00:23
__Dykuma
sakydama 'autorė', turėjau omenyje recenzuotos knygos autorę :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-04-12 13:43
__Dykuma
Beje, pačios autorės manymu, ši refenzija, lyginant su kitų atsiliepimais, labiausiai atspindi knygoje užkoduotas vibracijas,
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2018-04-12 13:41
__Dykuma
Nemanau, kad recenzijoje yra būtina statistika, tam knygos gale yra turinys.
Jei šis rašinys būtų mokslinio, tyriamojo pobūdžio, sutinku, tokiu atveju daug ką smulkiau išanalizuočiau, apibūdinčiau, dabar, tai - recenzija, kurios paskirtis sudominti būsimą knygos skaitytoją, sukeliant šiokią tokią intrigą, paskatinančią visu kuo įsitikinti pačiam.
Šiaip, geriausia recenzija, kai ji yra trumpa, infornatyvi, kelia susidomėjimą.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-04-12 12:33
Erla
Emocinga recenzija.
Norėtųsi konkretumo, t.y. novelių skaičiaus, knygos autorės muzikinio profesionalumo pagrindimo.
Patiko, kad neužmiršote knygos dizainerių.
Paskutinį sakinį galima parašyt apie bet kurią knygą.
4
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą