Kai tėvo barzda dar buvo ruda

Žymus Berlyno rašytojas V. Šnurė šiame novelių romane vaizduoja Berlyno gyvenimą trečiajame ir ketvirtajame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje. Skaitytojas susipažins su daugeliu įdomių žmonių, nepritampančių prie fašistinio režimo ir savaip jam besipriešinančių. Knyga žavi žaisminga atmosfera, taikliais portretais, šmaikščiu, lakonišku stiliumi.

Vienoje savo autobiografijų Wolfdietrich Schnurre (Volfdytrichas Šnurė) rašė: „Pasaulį išvydau 1920 m. Frankfurte prie Maino, o gimiau 1928 m. Berlyne.“ Miesto namai, gatvės, turgaus aikštės, veržlus didmiesčio ritmas padarė berniukui neišdildomą įspūdį, o humoras ir folkloras tapo svarbiu dvasiniu kūrybos šaltiniu. V. Šnurė -savotiškas Berlyno metraštininkas. Jis dažnai sakydavo, kad rašyti jį paskatino karo išgyvenimai, o dar labiau - baimė, kad karas nepasikartotų.

Romanas „Kai tėvo barzda dar buvo ruda“ susideda iš savarankiškų novelių, kurias jungia pasakotojo paveikslas. Veiksmas vyksta 1929-1939 metais. Autorius kelia skausmingą klausimą: kokį kelią pasirinks „mažasis žmogus“ iškilus fašizmo grėsmei?