Jausmų paletė

Julijos Augustauskienės Rudenės pirmoji poezijos knyga „Jausmų paletė“ pateikia autorės jausmų kelionę nuo gimtojo Dzūkijos Vilkininkų kaimo iki svajonių erdvių. Apie poetinio kelio pradžią ji mena: „Pirmą eilėraštuką parašiau po močiutės mirties, kai man buvo 13 metų“. Rinkinio eilėraščiuose prisimenama tėviškė, po laiko skraistėm surandėjusios skriaudos.

Debiutinėje autorės knygoje eilėraščiai žavi jausmingumu, melodingumu ir neįmantriu nuoširdumu, atspindint ją supantį pasaulį. Tradiciniai silabotoninės eilėdaros posmai čia skamba kartu su natūraliai besiliejančiais eilėraščiais, nuolat atsikartojančiais bėgančio laiko, meilės ir vienatvės temas keičia buities vaizdai. Poetė, bandydama derinti tradiciją ir šiuolaikiškumą, dažnai pateikia netikėtų paradoksų kupinų eilėraščių (pvz., eil. „Jausmų maketas“).

Autorės folkloro stilizacijos savitos „kaimiško kalbėjimo“ paprastumu ir spontaniškumu (eil. „Dieduko suktinė“). Autorė bando išlaisvinti šiuolaikinę poeziją iš dirbtinų įmantravimų. Sveikintinas jos noras būti šiuolaikiška. Toks eilėraštis „Mikro–makro“. Jungdama posmuose naujus žodžius ir vaizdinius, Rudenė kalba apie nepagražintą tikrovę.

Manyčiau, kad šis rinkinys reprezentuoja geriausią mėgėjišką poeziją. Autorė rašo iš tradicijos perimta ir modernia poetine kalba, kuria atskleidžia tiek savo individualią patirtį, tiek vaizduoja visiems gerai žinomas dabarties problemas.