Įbrolis

Retai būna, kad šiais beprotiško skubėjimo laikais kas nors imtųsi skaityti didžiulę, beveik septynių šimtų puslapių, knygą, ir dar romaną. Tačiau garsaus norvegų rašytojo kūrinys įrodo, kad romano žanras nemirė, kad romanai rašomi ir skaitomi. Kritikai jį liaupsina, skaitytojai skaito.

Šis romanas – keturių Oslo šeimos kartų gyvenimo saga, lyginama su „Forsaitų saga“ ar „Vėjo nublokštais“ (be reikalo – tai brandesnis kūrinys už „Vėjo nublokštus“). Pasakojimas aiškus, ryškus, tikroviškas, tačiau, nepaisant to, knygos esmė yra paslaptingumas. Visų šeimos narių portretai piešiami, remiantis vienu matu – įbroliu Fredu. Per jį suvokiama, kad mes visi esame pusiau broliai, ir gyvenimo pilnatvė niekam neduota.

Nepaisant pompastiško pareiškimo, kad tai „geriausia XXI amžiaus pradžios knyga“, ją skaityti verta, reikia tik kantrybės ir šiek tiek tikėjimo literatūra. Ši knyga jums už tai atsilygins.