Hermanas

Galbūt, jei norvegų rašytojas būtų pavadinęs romaną tiesiog „Seserys“ (tą „hermanas“ ir reiškia ispanų kalba), skambėtų gana neutraliai. Nei pavadinimas, nei kiti ispaniški žodžiai, kaip ir angliški, knygoje neišversti, nepaaiškinti keli tiems kraštams būdingi dalykai: suprask, kaip nori.

Kaip ir ankstesniame T.Eggeno romane „Dizaineris“, šiame gausu erotikos ir seksualinio gyvenimo aprašymų. Pasakotojas – jaunas kubiečių poetas – Havanoje įsimyli seseris dvynes: pirma – vieną, vėliau – kitą. Jų šeimos paslaptys, „komunizmą statančios“ šalies buitinės problemos, namudinė režimo kritika ir kelionės po skurdžias provincijas aprašomos tol, kol nusistovi judviejų asmeniniai reikalai.

Knygai įpusėjus autoriui parūpsta kiti dalykai: meninis gyvenimas diktatūros spąstuose, kūrybos laisvė, bohemos nuotykiai ir eksperimentai su narkotikais. Nors Raulis – poetas, nepateikiama nė viena jo parašyta eilutė, o apie savo ir draugų kūrybą jis kalba abstrakčiai, apibendrintai. Todėl ne taip lengva įsivaizduoti „akibrokštus“, už kuriuos jie patenka į Valstybės saugumo biuro tardymo kamerą. Vis dėlto socialistinio režimo padariniai – oficialus melas ir propaganda, moterų „eksportas“, „samizdato“ knygos, šnipinėjimas, priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje – aprašyti nenuobodžiai ir atrodo iš kažkur pažįstami.

Meilės žaidimais prasidėjęs romanas baigiasi asmens tragedija, kai Raulis priverstas viešai meluoti ir žemintis, o galiausiai ir pabėgti iš šalies. Trisdešimt penkerių jis jau nukankintas, atbukintas, nusivylęs ir meile, ir jaunatvišku tikėjimu revoliucija, ir antikomunistų planais sutvarkyti tėvynės reikalus.

Įdomu, kodėl norvegų autorių traukia Kuba: gal domina „tamsioji“ Norvegijoje sėkmingai „pastatyto“ socializmo pusė? Romane vaizdžiai perteiktas vietinis koloritas, Kubos bei kaimyninių šalių istorija ir kultūra, pirmosios revoliucijos kartos atstovų likimai. Ekonominė blokada ir kiti politiniai įvykiai nupasakoti nesausa, „žmoniška“ kalba. Juk rašant apie Kubą neįmanoma nesidomėti politika: kaip tarpusavyje nelinksmai juokaudavo tarybiniai piliečiai, „jei tu nesidomi politika, tai netrukus politika susidomės tavimi“. Perskaičius nepalieka jausmas, kad viską matei savo akimis.