Hagakurė. Slaptoji samurajų knyga

Žinote, kartais labai reikia knygos, kuri padėtų rasti kelią. Tokios, kurią paėmęs į rankas, sugalvojęs klausimą ir atsivertęs bet kurį puslapį, rastum atsakymą. Tai knyga, kuri pati mane susirado. Niekada nesidomėjau japonų kultūra, samurajais, jų Keliu... Bet tiesiog negalėjau atsitraukti nuo šios knygos... Mintys tiesiog virė galvoje. Skaitydama supratau, kad su kiekvienu puslapiu tampu kitokia, kad kiekvienas žodis, sakinys ar pastraipa daro mane geresne.

Hagakurė ne tik nukelia kažkur toli, bet ir priverčia susimąstyti, suprasti, ką tu darai ne taip. Kartais apie elementariausius dalykus net nepagalvojame. Ar kada pamąstėme, kodėl žiovaudami užsidengiame burną? Ar per paskaitas (pamokas) nesigėdiname atvirai žiovauti? O gal galima kaip nors to išvengti? „...jis pradings vos tik delnu perbrauksi kaktą iš apačios į viršų. Jeigu tai nepadės, aplaižyk lūpas nepraverdamas burnos....“ 

Šiek tiek apie knygos sandarą. Ją sudaro 11 skyrių ir tuščios vakaro šnekos, taip pat pateikiama Hagakurės atsiradimo istorija ir japoniškų papročių bei terminų, asmenvardžių paaiškinimai. Kiekvienas skyrius sudarytas iš trumpų situacijų, aforizmų. Tiems, kas tikisi perskaityti lengvą, linksmą knygą, tektų paieškoti ko nors kito.

Nieko nesuprantantiems, siūlau į viską žvelgti paprasčiau: mes visi esame dabartiniai samurajai, mūsų gyvenimas  - Samurajaus Kelias, mes tarnaujame savajam šeimininkui. Juk nei vienas nesame laisvas kaip paukštis – visi esame kažkam įsipareigoję, nuo kažko priklausomi. Tai puikus gyvenimo vadovas. Jei bent dalis žmonių vadovautųsi senosiomis vertybėmis, mūsų pasaulyje būtų galima ramiai eiti gatve ir žinoti, kad niekas tavęs neužpuls, o, atsitikus nelaimei, visada atsiras, kas išties pagalbos ranką.  Nebijosime draugui patikėti paslaptį, nes žinosime, kad jis saugos ją. Trokšime tobulėti, tapsime žingeidūs, o ne galvosime, kad mes jau ir taip viską žinome. Dabartinis mąstymas niekur mūsų nenuves. Tapsime tik dar labiau purvini, jei nepradėsime keisti požiūrio. Kita vertus, visada įdomu pažvelgti į šį pasaulį iš kitos pusės, pamatyti kitų žmonių vertybes ir, galbūt, pabandyti juos suprasti. Nebūtina sekti paskui minią.

Mūsų pilname pykčio, ginčų, neapykantos pasaulyje ši knyga - mažas stebuklas. Lašelis gėrio, kurį taip norisi išlaikyti kuo ilgiau. Vis dėlto, mintis turi galios. Įsitikinau dar sykį.