Knygos
Romanai (1919)
Poezija (613)
Pjesės (35)
Vaikams (138)
Kitos (909)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Gyvenimas po Dievo

Gyvenimas po Dievo Ši knyga savaip pratęsia „X kartoje“ pradėtą bedvasės visuomenės analizę. Šįkart stengiamasi labiau susitelkti ties gyvenimu be Dievo ar, kaip teigia pavadinimas, po Dievo.

Pasakojimas kuriamas kalbant pirmu asmeniu, tačiau perskaitęs knygą niekaip negalėjau atsiminti, koks šio „pagrindinio“ veikėjo vardas. Na, turiu pripažinti, jog neskaičiau itin įdėmiai, kitaip tikrai prisiminčiau bent vietą, kur jis galėtų būti paminėtas. Visgi... Tęsiant kalbą apie veikėjus, galima apibendrinti, jog nėra nei vieno įsidėmėtino personažo, įskaitant ir patį pasakotoją, kuris vienintelis pasilieka su skaitytoju nuo pirmo iki paskutinio puslapio.

Knyga fragmentiška, sunku sekti istorijas, nes jos nutraukiamos ganėtinai banaliais apmąstymais ir išvedžiojimais. Visgi šie apmąstymai ir išvedžiojimai sudaro pagrindinę knygos dalį, tai yra jos šerdis: pamąstymai, sukantys link to, koks „suknistas“ yra gyvenimas, kaip viskas nesiseka, kokie žmonės kvaili... Kas po visu tuo slypi? Dievo netektis? Ar šitaip turėtų skambėti atsakymas?.. Matyt, tačiau manęs knyga neįtikino.

„X kartoje“ vaizduojamas šių problemų sprendimas – atsiriboti nuo vartotojiškos visuomenės ir kurti savo pasaulį apsigyvenant dykumoje – kur kas labiau vykęs ir skamba patraukliau.

Knygoje aptinkami išminties perliukai, pradžioje skambantys visai įdomiai, su laiku ima įgrįsti ir priminti pokalbius, kuriuos kasdien gali išgirsti važiuodamas troleibusu; norintiems gilesnių pamąstymų rekomenduočiau tiesiog praleisti šią knygą.

Galbūt vėliau ateis noras paskaityti ką nors lengvesnio, bet vėlgi, ar ne geriau tokiu atveju paimti į rankas kokį nors lengvai akyse tirpstantį detektyvą, o ne leistis užliūliuojamam nusivylusio vyriškio pasakojimų apie savo nenusisekusį gyvenimą. Na taip, tenka pripažinti, kad tai nėra vienintelis toks vyriškis: jis atspindi tą bedvasę visuomenės dalį, kuri pasitenkina tuo, jog supranta tokia esanti, iš to ir gimsta niekur nevedantys pseudoišminties perliukai: „Na o per televizorių rodė gerves, šokančias poravimosi šokį. Jos buvo tokios mielos ir grakščios, kad pamaniau: „Jeigu galėčiau tapti gerve ir mokėčiau plaukti ir skristi kaip ji, tada visą laiką jausčiausi lyg įsimylėjęs“ (76 p.).

Knyga nesiriša į nuoseklų pasakojimą, kurį būtų įdomu skaityti, kuris įtrauktų. Atskiros vietos visai įdomios, tačiau... Gaila, vis tik to nepakanka. Nuo vienos istorijos peršokama prie kitos ir taip toliau, ir taip toliau. Taip, jas sieja nusivylimas žmonėmis, gyvenimu, savimi. Ir vis dėlto drįstu sakyti, jog šitoks fragmentiškumas nepasiteisina. Veikiau atvirkščiai: skaitant pasijunti bejėgis prieš tiek visuomenės, tiek šios knygos susiskaidymą, susvetimėjimą, žmogiškųjų vertybių nepažinimą.
2010-02-19
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Romanai
Leidykla: Tyto alba
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2005
Vertėjas (-a): Aušra Simanavičiūtė
Puslapių: 296
Kodas: ISBN 9986-16-405-2
Daugiau informacijos »
Kitos knygos recenzijos
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-01-09 00:37
Bangpūtys
Nepasakyčiau, kad recenzijos autorė akivaizdžiai nusistačiusi prieš knygą, bet kad recenzentės recenzentė Arvena yra Kuplando fanė - tai beveik nekelia abejonių :)
Recenzijos autorė sako: "skaitant pasijunti bejėgis prieš tiek visuomenės, tiek šios knygos susiskaidymą, susvetimėjimą, žmogiškųjų vertybių nepažinimą.". Čia ir esmė - gal būtent dėl to ir pasiteisina tas fragmentiškumas?
Knyga nebloga, bet į pasaulio literatūros istoriją neįeis. Dabar kaipsyk galvoju, skaityt toliau, ar mest į šalį. Visgi skaitysiu, kol "kabins" :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-12 19:55
Arvena
"Pasakojimas kuriamas kalbant pirmu asmeniu, tačiau perskaitęs knygą niekaip negalėjau atsiminti, koks šio „pagrindinio“ veikėjo vardas." - ne visada vardai yra svarbiausia. Natūralu, kad jei pasakojama pirmu asmeniu, tai ir to pasakotojo vardas nebus labai dažnai minimas.
"Na, turiu pripažinti, jog neskaičiau itin įdėmiai, kitaip tikrai prisiminčiau bent vietą, kur jis galėtų būti paminėtas." - nuoširdumas - sveikintinas dalykas, bet jei jau rašote recenziją, norėtųsi, kad ji būtų rašoma knygai, kurią perkaitėte atidžiau. Be to, kaip jau sakyta, ne tas vardas ir net ne paskiri personažai šios knygos esmė.
"„X kartoje“ vaizduojamas šių problemų sprendimas – atsiriboti nuo vartotojiškos visuomenės ir kurti savo pasaulį apsigyvenant dykumoje – kur kas labiau vykęs ir skamba patraukliau." - na, jei tai "X kartos" autoriaus knyga, tai dar nereiškia kad kita knyga būtinai turi būti "X kartos" tęsinys arba bent jau parašyta "ant to paties kurpliaus".
"Knygoje aptinkami išminties perliukai, pradžioje skambantys visai įdomiai, su laiku ima įgrįsti ir priminti pokalbius, kuriuos kasdien gali išgirsti važiuodamas troleibusu; norintiems gilesnių pamąstymų rekomenduočiau tiesiog praleisti šią knygą." - che, o tai praleidus šią knygą gilesni pamąstymai pasipils kaip iš dangaus? Nelogiškas sakinys.
"Galbūt vėliau ateis noras paskaityti ką nors lengvesnio, bet vėlgi, ar ne geriau tokiu atveju paimti į rankas kokį nors lengvai akyse tirpstantį detektyvą, o ne leistis užliūliuojamam nusivylusio vyriškio pasakojimų apie savo nenusisekusį gyvenimą." - na, nereikėtų taip jau primygtinai kišti savo nuomonės - na, nepatiko jums knyga, neatidžiai skaitydamas pasigedot gelmių (arba, priešingai, norėjote kokio nors "akyse lengvai tirpstančio detektyvo", todėl šiuos pamąstymus ir skaitėte nelabai atidžiai), tiek jau to. Bet skaitytojai gal geriau jau patys nuspręs, ką skaityti.
"Na taip, tenka pripažinti, kad tai nėra vienintelis toks vyriškis: jis atspindi tą bedvasę visuomenės dalį, kuri pasitenkina tuo, jog supranta tokia esanti" - akivaizdu, kad recenzentas tikrai neatidžiai skaitė knygą, jei formuluoja tokius sakinius.
"iš to ir gimsta niekur nevedantys pseudoišminties perliukai:" - na, gal kiek per drąsiai švaistotės žodžiais. Juolab, kad parinkote visiškai netinkamą citatą. Taip "sudirbinėti" būtų galima praktiškai bet kurią knygą - iš pradžių pasakom, kad joje galima aptikti pseudoišminties perliukų, o paskui paimam betkokiausią knygos sakinį ir juo neva iliustruojam (pagrindžiam) savo teiginį apie pseudoišmintį.
"Knyga nesiriša į nuoseklų pasakojimą, kurį būtų įdomu skaityti, kuris įtrauktų." - bet ar ji ir turėtų tokia būti? Ta pati "X karta" irgi ganėtinai fragmentiška, nekalbant, pvz., apie "Mažmožių dievą", kur pasakojimas išdėstytas nechronologiškai. Tai, kad knyga neatitinka vieno ar kito skaitytojo išankstinių lūkesčių, dar nereiškia, kad tai yra knygos trūkumas, kad tai bloga knyga, ar kad tokia knyga iš viso neturėtų egzistuoti.
"Ir vis dėlto drįstu sakyti, jog šitoks fragmentiškumas nepasiteisina." - deja, silpnas argumentavimas. Na taip, nepatiko jums tas fragmentiškumas, bet ar tikrai jis nepasiteisina? Gal kaip tik fragmentiškumas padeda geriau atsleisti pasidalijimo, susiskaldymo, susvetimėjimo problemas, iš pavienių atvejų kaip mozaiką skaitytojas tesusidėlioja visumą? Aišku, jei norėjote gražios, aiškios sukramtytos nuoseklios istorijos, tai ši knyga ir negalėjo jums patikti.
Recenzijoje jaučiamas stiprus recenzento nusistatymas prieš knygą, tačiau argumentacija, bandant sumenkinti knygos vertę, yra, švelniai tariant, silpna.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-25 08:59
Nebūsiąs
Nepaisant visko, knygoje yra keletas tikrai neblogų vietų, įtraukiančių vaizdų. Knygos pabaiga.. graži ir metaforiška. Subjektyvi mano nuomonė. Bet recenzija gana tiksli.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-22 21:07
Saulute Šviesk
man patiko knygos komentaras.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-02-22 15:50
Ferrfrost
O, va čia tikrai kažkas gero tūrėtų būti. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą