Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Gražūs

Gražūs „Gražūs“ yra Skott‘o Westerfeld‘o knygos „Bjaurūs“ tęsinys.
Netrukus po to, kai perskaičiau pirmą ciklo „Bjaurūs. Gražūs. Ypatingi“ dalį, nusprendžiau iš karto pereiti prie antrosios – juk „Bjaurūs“ manęs tikrai nenuvylė ir net sudomino, susintrigavo. Tačiau apie knygą „Gražūs“ to paties pasakyti negalėčiau – deja, bet ji patvirtina stereotipą, kad tęsiniai paprastai būna blogesni. Pabandysiu paaiškinti kodėl.

Talei padaroma plastinė operacija – ji tampa gražuole. Dabar ji gyvena Naujųjų Gražuolių mieste, kalba, mąsto ir elgiasi kaip gražuolė, susiranda naujų bičiulių, pamiršta visus rūpesčius, o iš praėjusių laikų atsiminimų atmintyje išlieka tik neaiškūs praeities šešėliai. Dabar svarbiausias jos tikslas – tinkamai rengtis ir tapti sava tarp nusikaltėlių – ypatingos grupės nuotykių ieškančių gražuolių.

Tačiau visai netikėtai viename kaukių vakarėlyje jai primenama bjaurioji praeitis. Pasirodžius ypatingiesiems agentams mergina ima prisiminti įvykius, nutikusius Dūmuose. Ji taip pat prisimena, kad gražuole tapo ne šiaip sau – jai pavesta itin svarbi užduotis. Po kurio laiko ji šiaip ne taip pabėga iš miesto ir pasileidžia į kelionę į Naujuosius Dūmus.

Taigi, Talei ir vėl tenka išgyventi ir įvykdyti daug nelengvų užduočių, vėl tenka kovoti su ypatingaisiais agentais. Tai ir yra viena iš didžiausių knygos problemų – pasikartojimai. Ši knyga – tarsi šiek tiek pakeista pirmosios kopija: pirmiausia supažindinama su veikėja, jos aplinka, po to su tuo, kaip ji bando maištauti ir pasprukti nuo pasaulio, kuris ją supa, ji įsimyli, tada seka pavojinga kelionė į Dūmus. Galiausiai viskas baigiasi ypatingųjų agentų įsiveržimu, finalinėmis kautynėmis bei užuominomis, kas įvyks kitoje dalyje. Tokį pasikartojimą ypatingai pradėjau jausti baigdama skaityti knygą, bet pradžioje ir viduryje taip pat buvo keli dalykėliai, kurie mane erzino.
Be pasikartojančio siužeto man taip pat nepatiko ir po penkis kartus puslapyje vartotas žodis „burbulinga“, nepatiko pernelyg ištemtas Talės braidžiojimo po džiungles aprašymas ir neaiški istorijos, su džiunglėse gyvenančia gentimi, paskirtis. Nuvylė tai, kad knyga neatsakė nei į vieną iš kilusių klausimų, o vietoj to pateikė tik daugtaškį. Nemanau, kad aš jau turėsiu noro gaišti laiką, leisti pinigus ir aiškintis atsakymus.

Kita vertus, ne viskas buvo labai blogai. „Gražiuose“ man daug labiau patiko veikėjai. Ir dialogai buvo kur kas įtikinamesni. Ne viskas veikėjams pavykdavo iš pirmo karto, todėl veiksmas nors kiek buvo artimesnis realybei. Vadinasi, knyga turėjo ir privalumų.

Taigi, nepakerėjo manęs šį kartą Scott’as Westerfeld’as. Per daug minusų aš suskaičiavau šiame jo kūrinyje. Deja, jis mane nuvylė ir parodė, kad jis vienas iš tų rašytojų, kuriems rūpi ne kažką papasakoti ar išreikšti skaitytojams savo nuomonę, bet parašyti kuo daugiau tuščių plepalų, parduoti kuo daugiau knygų ir užsidirbti kuo daugiau pinigų. Nemanau, kad kada nors dar duosiu jam šansą įrodyti, kad yra priešingai.
2012-06-30
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Tema: Romanai
Leidykla: Alma littera
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2011
Vertėjas (-a): Donatas Masilionis
Puslapių: 376
Kodas: ISBN 978-9955-38-922-4
Daugiau informacijos »
Kitos knygos recenzijos
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą