Gramatikos šalyje

Beveik nuplyšę viršeliai ir aplankstyti lapai rodo, kad knyga jau toli gražu ne nauja. Ir iš tikro šiai legendinei knygelei jau virš 20 metų. Kodėl ji atsidūrė čia, recenzijose? Bent kartą perskaitęs, ar bent pervertęs šią knygą - jos nepamirši. Nuostabi Jono Šukio „Gramatikos šalyje“ yra tikras išsigelbėjimas ne tik mokytojoms, kurios bando vaikus priversti mokytis taisyklingai rašyti, bet ir visiems kitiems, besidomintiems tikrai geromis knygomis.

„Gramatikos šalyje“ herojus Vytukas atsiduria įdomiose situacijose, kuriose susipažįsta vis su kitomis kalbos dalimis. Bendraudamas su jomis supranta, kokia graži lietuvių kalba ir, nors anksčiau labai nemėgęs gramatikos, dabar ja susidomi.

Skaitydamas knygą ir pats įgauni begales žinių, nes knygoje žaidžiant pateikiamos rimtos taisyklės.

Dėl to šį knyga unikali - ar prieš 20 metų buvo daug tokių? Tik dabar, supratę, kokia gera mintis per žaidimą pateikti įvairius dalykus, leidyklos puolė tokias knygas leisti. Vargu ar mokiniai, visai neskaitantys knygų, susidomės kone mokykliniu vadovėliu - niekas nemoka taip, kaip J. Šukys išbalansuoti tarp mokslų ir žaidimo ir, dažniausiai, tokios knygos pavirsta tiesiog vadovėliais.

Jau nebesistebiu, mokytojos rankose pamačiusi „Gramatikos šalyje“. Mokiniai pastato auseles ir klauso, klauso mokytojos pasakojimų apie šeštoką Vytuką, o taip noromis nenoromis ir susivokia lietuvių kalboje.

Myliu šią knygelę, nes ją perskaičius ėmiau daryti mažiau gramatikos klaidų - vis teisinguoliai, dar vieni knygos herojai - Mokslas ir Žaidimas, timpteli už rankos, primindami, kur klaideles palikau. Myliu taip, kaip būdami vaikai, ją mylėjo mano tėvai.