Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 20 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Glėbys

Glėbys Skaudus ir atviras romanas apie nepagrįstą kaltės jausmą. Aldonos tėvas, karo metais pabėgęs iš Lietuvos, įsitaiso svetingoje Kanadoje. Šalyje, kurioje turi iš ko rinktis. Šalyje su prekėmis apkrautais prekystaliais. Šalyje, kur „kiekvienas yra milionierium”.

Tokį Kanados paveikslą piešia jie, likę Lietuvoje. Tyliai, pavydžiai ištiesia ranką ir sako — duok. Tu juk maudaisi turtuose. Mes juk giminės. Duok.

Ir gavę perklausia, neslėpdami nusivylimo. Ir paniekos. Čia ne auksas? Phi. Kuo jūs mus laikote?

Turėčiau parašyti Daivai, pasakyti, kad megztinio nebus. Bet pasakyti, kad Amerika – ne rojus, kad pinigai neauga ant medžių, reiškia įduoti tėvą, sugriauti vaizdą, kurį jis rodo broliui ir sau, jo pasiteisinimą, kodėl gyvena čia, o ne ten, paveikslą, kur jis jau beveik turtuolis. Ir nors siuntu, kad esu taip įpainiota, - juk tai jis mane atitempė į šitą kraštą, - verčiau būsiu laikoma beširde, negu sugriausiu šitą iliuziją.

Aldona neturi prieš ką jaustis kalta. Lietuvą pirmą kartą pamato būdama tik trisdešimt penkerių. Tėvo pageidavimu lankiusi šeštadieninę lietuvių mokyklą, atostogaudama lietuvių stovyklose, ji išgyvena tapatumo krizę.

Niekur nepritampu. Nei tarp kanadiečių, kur gimiau. Nei tarp lietuvių, kurie čia atvyko. Nei Lietuvoje, vietoje, kurios niekada nepalikau.
Esu nematoma. Niekas manęs nepastebi ir negirdi.


Tai greičiau jos pačios įsitikinimas, nei tiesa. Įsitikinimas, paženklinęs ir jos santykius su vyru.

Kažkada galvojau, kad nė vienas vyras niekados manęs nepamils, bet jis tik šypsojosi ir nepasidavė. Kai susituokėm, dėkinga užsiklojau jo vardu tarsi antklode. Tai, kad kiekvieną rytą nubudus randu jį šalia, man vis dar yra maloniausia gyvenimo staigmena. Vaikų mes neturim.

Štai ką ji akcentuoja. Vyro atkaklumą. Dėkingumą. Saugumo jausmą. Ir pavardę – nelietuvišką, nubrėžusią ribą tarp jos ir Lietuvos, kuriai ji nepriklauso. Niekada nepriklausė.

Ji būtų visai nuo jos atsiribojusi, jei ne tėvas. Vis dar jaučiantis kaltę, kad pabėgo. Ir atlapota pinigine grįžtantis pas savus. Į giminių glėbį. Arba, greičiau – gniaužtus.
2004-01-21
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Pavadinimas
originalo kalba:
The Embrace
Tema: Romanai
Leidykla: Baltos Lankos
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2003
Vertėjas (-a): Dalia Cidzikaitė ir Aušra Veličkaitė
Puslapių: 138
Kodas: ISBN 9955-584-29-7
Daugiau informacijos »
Kitos knygos recenzijos
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-10-01 12:48
Mastytojas
na va...ir vel uzsienis...bet graziai parasyta, tik asaru daug..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą