Knygos
Romanai (1924)
Poezija (620)
Pjesės (34)
Vaikams (140)
Kitos (904)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Gali rytojui užsakyt man karstą

Gali rytojui užsakyt man karstą Nebaisus romanas šiurpoku pavadinimu

Taip leidykla pristato autorę:

Margaret Millar (1915-1994) – amerikiečių psichologinio detektyvo klasikė. Gimė Kanadoje, mokėsi Toronto universitete. Debiutavo 1941 m. Parašė 30 romanų, jie išversti į keliolika kalbų. Ilgą laiką buvo Amerikos detektyvų rašytojų sąjungos pirmininke, o 1983 m. gavo garbingiausią šios organizacijos apdovanojimą – Grand Master premiją už viso gyvenimo nuopelnus žanrui.

Įdomu tai, kad M.Millar vyras – kitas labai įžymus amerikiečių detektyvo meistras Rossas Macdonaldas. Jie pragyveno drauge keturiasdešimt metų – vienintelė pasaulyje detektyvininkų pora.

Byla Nr. 003. romanas „Buvo ir nebėr“ – pirmoji Margaret Millar knyga lietuvių kalba.


Šitaip leidykla pristato romaną:

„Gali rytojui užsakyt man karstą“ (1976) – labai smagi, intriguojanti istorija apie jauno advokato Tomo Aragono (simpatiškiausio Millar personažo) nuotykius Meksikoje, kur jis ieško klientės dingusio pirmojo vyro. Tomo ieškojimai bergždi: pradėjęs eiti kokio nors reikiamo žmogaus pėdsakais, deja, randa jo lavoną. Paprasta užduotis tampa stulbinamų „sutapimų“ virtine ir lenktynėmis su mirtimi. Pasirodo, paslapties rakto reikia ieškoti visai kitur.

Knyga žavi sąmoju ir pikantiškais dialogais.


„Viršūnė! Nuostabu!“ (Publishers Weekly)

„Viena geriausių Amerikos autorių.“ (Philadelphia Inquirer)

„Metų metais girdėjau kalbant apie M.Millar, o dabar džiaugiuosi, kad neklausiau tų kalbų. Pagaliau perskaitęs vieną jos knygų („Gali rytojui užsakyt man karstą“), galiu iš anksto gardžiuotis, kaip skaitysiu dar 21.“ (Anolt Broyard)



O recenzentui atrodo taip:


Grakščiai, bet  kartu tvirtai supinta ir šmaikščiai papasakota istorija, kurios atomazga bei atsakymai į visus klausimus, kaip ir dera žanro kanonams,- paskutiniuose puslapiuose.

Pinigai, meilė ir kerštas – trys siekiamybių blokai – ant tokių pamatų suręsta begalė detektyvinių siužetų, bet M. Millar „Gali rytojui užsakyti man karstą“ išsiskiria iš kitų. Kuo?

Sunku pasakyti, kas: ar romano intriga, ar pasakojimo būdas,- patraukia, suvilioja skaitytoją ir neleidžia atsitraukti nuo knygos, kol nepadėtas paskutinis taškas.

Siužetas supintas logiškai ir tvirtai: nei neįtikinančios motyvacijos, nei superveikėjų,- nieko neįmanomo, viskas lyg ir iš tikrųjų, jei ne tas atsainus tingokas pasakojimas, kuris neleidžia veiksmui tapti vyraujančiu. Tai, kas vyksta, neiškyla į pirmąjį planą, istorija pasakojama nespuikuojant. Trys keistos mirtys – neabejotinos žmogžudystės – įvyksta lyg kažkur kitur ir nesukrečia: gal todėl, kad jomis nesimėgaujama, o gal, kad žūsta žmonės (išskyrus tik Dženkinsą), kurių iki jų mirties „nebuvome susitikę“, tik žinojome, kad kažkur tokia yra, o gal buvo.

Jokio mėgavimosi nusikaltimo išaiškinimo įtampa, nes viskas atsiskleidžia lyg ir savaime (juk ir nebuvo itin kruopščiai slepiama), jokių įmantrių minties žaidimų ar fizinių perkrovų: nei kruopštaus įkalčių rinkimo, nei nutrūktgalviškų gaudynių.

Jei labai norėtųsi surasti priekabių siužeto sąrangai, yra viena vietelė, paliekanti abejonės klaustuką: kokiu būdu Ridas surado Tulą Lopes, kai Aragonas dar nebuvo iki jos prisikapstęs. Bet šitą reikalą palikim aiškintis detektyvus skaitantiems tik tam, kad rastų juose autoriaus klaidų.

Ne siužeto įmantrumas didžiausia šio kūrinio vertybė, o pasakojimo lengvumas, gyvi, kartais šmaikštūs dialogai bei dėmesys vaizdo detalėms, gebėjimas jas tiksliai apibūdinti taikliais ir netikėtais palyginimais. Kaip susilaikysi nepacitavęs:

„Jis toliau gurkė ypatingąjį Violetos Smit sekmadienio skrebutį. Skonis buvo kaip pirmadienio ryto.“

„Staiga mirštantysis paskutinį kartą trūktelėjo lovoje, lyg saulės spinduliai būtų kliudę taikinį“

„Nors alus buvo stiprus, Mergelės skulptūra nepagražėjo.“

„- Jums gal negera, pone Aragonai. Jei vėl vemsit, prašyčiau atidaryti langą.
Jis atidarė.“

„- Puiku, eisim prie reikalo.- Vyresnysis inspektorius atsisegė kelnių diržą, ir jo pilvas plūstelėjo į tarpą tarp jo ir stalo lyg avarinė pagalvė, kuri išsipučia nuo sutrenkimo.“


Kadangi baigti reikia išvadomis, prašom: tikrai smagus romanas.

Tik neapleidžia įspūdis, kad istoriją pasakoja Raimundas Čandleris – papsėdamas pypkę ir kažkodėl apsimetęs moterimi. Bet, kas nepažįsta R. Čandlerio, gali skaityti sau į sveikatą ir nesukti dėl to galvos.
2007-07-02
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Pavadinimas
originalo kalba:
Ask For Me Tomorrow
Tema: Detektyvai
Leidykla: Alma littera
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2002
Vertėjas (-a): Danguolė Žalytė
Puslapių: 198
Kodas: ISBN 9955-08-162-7
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-21 12:12
Ati Gilk
Įdomi knyga ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą