Dzen dzen

Štai eina Terapija Vortova iš Ramūno Jaro knygos „Dzen dzen“. Draugai ir skaitytojai gali vadinti Ter(r)a – tarsi ji būtų mylima žemė, atsivėrusi pavargusiam klajokliui vidury jūrų. Terapija –  skambi vilionė šiame terapiniame tomelyje. Arba sielogydos tekste, kaip nūnai madinga sakyti. Tik ne kiekviena sielogyda į sveikatą, ir neaišku, kodėl reikėtų pasirinkti būtent šią? Gal kad Jaro Terapija – tai „labai graži mergaitė“. Gal kad gydymas gali būti maginis: panašų panašiu, kaip danguj taip ir žemėj.

Štai eina Visalis. Draugai ir skaitytojai jo nepažįsta. Jis čia atstovauja pagrindinei ligai: tapatybės praradimui buitiškame kasdieniniame pasaulyje, pilname politikos, darbo, mokslų, sapnininkų, telefonų skambučių, stebėjimo kamerų. Iš jųdviejų – Terapijos ir Visalio – galėtų gimti Gydymas absurdu ir moteriškų žurnalų dvasinėmis praktikomis. Pageidautina tų žurnalų, kuriuose jokios dvasinės praktikos neaprašomos.

Štai Jonas – jis niekur neina iš mano ausies. Bet jis irgi gali išmokyti, kaip nuskaidrėti iki permatomumo, išsiplėsti iki visatos pasienių ir susipažinti su Principu, kuris mirė ir tegyvuoja Drezdene. Jonas yra siaubingas balsas tos sielos dalies, kuriai niekas neduoda žodžio. Todėl: štai vėl eina Terapija Vortova! Jos grožio mokykloje išbalinti dantys nušviečia atsiskyrėlių urvų skliautus bei literatų salionus. Šokdinkite Vortovą, apkabinkite Vortovą, kol Visalis girtauja su dievu ir Jonas pritilo.

Tik prisiminkite! Terapija niekam neturi padėti. Terapija niekam nenori padėti. Ji yra daili jauna mergaitė, graži subrendusi moteris, ori mirusi žmona bei motina. Tai, kad Terapija miršta, ypatingai svarbu visiems sielos ligoniams. Nebereikia gaišti laiko gydantis. Galima klausyti, kaip skamba Jaro šaukštelis arbatoje: dzen dzen! Ir dar kartą: dzen dzen! Po to sušerti grotuvui prie knygos pridedamą diską. Ten daug terapinės muzikos. Visai ne vienodos elektroninės-avangardinės atodūsių muzikos, kaip jau tikriausiai pamanėte. Įvairios muzikos ir garsų koliažų. Net skaitomų novelyčių. Galima klausytis skaitant, galima klausytis važiuojant troleibusu arba žiūrinėjant paveikslėlius. Mūsų amžininkai, žmonės-akys, gali klausytis muzikos net studijuodami pasakišką komiksą apie kompozitoriaus ašaras. Šis, beje, taip pat iškeičia girdimą pasaulį į regimąjį – puiki terapijos priemonė!

Puiki priemonė - lankytis bažnytėlėse su stebuklingomis statulomis, tupyklose su priskretusiomis dūšelėmis, teleskopo lęšiuose su kvantiniu katinu ar Jaro tinklalapyje, kuriame bus galima rasti magiškų priemonių nuo pernelyg aštraus savo atspindžių regėjimo praskrendančiose kamerose. „Dzen dzen“ gydo šaradomis. Išspręsi – sužinosi burtažodį, atvesiantį į slaptą vietą, kur galima iki valiai gydytis nuo visų užpuolusių negandų, keičiant matavimus bei išmatavimus. Arba nesigydyti – tik plaukioti netikėtai prasmegus išvietėje ir laukti dievybės apsilankymo. Jei žinosite visus kaulų pavadinimus lotyniškai, būtinai pasiseks.