Knygos
Romanai (1919)
Poezija (613)
Pjesės (35)
Vaikams (138)
Kitos (909)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Berniukas ir žuvėdros

Berniukas ir žuvėdros Teatro ir kino režisierius, literatas Vytautas V. Landsbergis yra išleidęs šešias pasakų vaikams knygeles.

Jau pati pirmoji knyga– Rudnosiuko istorijos – sulaukė pripažinimo ir buvo išrinkta geriausia 1995 metų knyga vaikams. Vėliau mažieji skaitytojai 1999-aisiais sulaukė Obuolių pasakų, 2003 m. – Angelų pasakų, o 2004 m. be didesnės pertraukos pasirodė filosofinė melodrama tėvams ir vaikams Arklio Dominyko meilė, kuri irgi buvo išrinkta geriausia 2004 metų knyga vaikams.

2005-ieji buvo ypač „derlingi“ (matyt, kalti Anykščiai, kur autorius pabėgo). Šiais metais Vytautas išleido į pasaulį tris knygeles: Pelytė Zita, Žuveliukas ir visai nesenai knygynuose pasirodė Berniukas ir žuvėdros. O apie pastarąją ypač norisi pakalbėti, nes ją galima sugretinti su Mažuoju Princu arba Džonatanu Livingstonu Žuvėdra - knygomis, palikusiomis gilų pėdsaką ne vienam iš mūsų.

Jo naujausios knygos Berniukas ir žuvėdros pasirodymas - įvykis. Visų pirma todėl, kad čia rašytojas kalbasi su lietuvių autorių dėmesio stokojančia auditorija. Tai knyga, skirta ankstyvojo paauglystės amžiaus vaikams. Vytautas yra iš tų rašytojų, kuris nuo pat knygelės sumanymo galvoja apie būsimo kūrinio adresatą: „Skaitytojas yra kūrybos proceso dalis. Visada. Kartais jis stovi šalia ir redaguoja – visada prieš išleidžiant knygą ją patikrina mano vaikai, kaimynų vaikai. Kartais, kai rašau vienas, tas įsivaizduojamas skaitytojas būna mano vaikystėje, kai sugrįžtu į tuos laikus, kai dar viską žinojau, kai žaidžiau ir nesistengiau kaip nors atrodyti. Negalvojau, ką kas pasakys ir kaip įvertins. Kai buvau dar nušvitęs“. Galbūt todėl ši keista pasaka, nevengianti aštresnių gyvenimo aspektų, turi tiek daug atpažįstamų situacijų iš kiekvieno vaiko kasdienybės.

Knygos dedikacija „Skiriu Elzei“ – užuomina į knygos idėjos šaltinį. Vytautas neslepia, kad jį labai sujaudino spaudoje pasirodęs Vandos Juknaitės pokalbis su šeštos klasės mokine Elze Kmitaite, kuri skaudžiai išgyveno sunkią savo mamos ligą, tėvo tragediją... Ir kaip dažniausiai atsitinka, ši nelaimė subrandino mergaitę: apdovanojo tokiu giliu dalykų supratimu, kokį ir suaugęs žmogus retai turi. O išmintis – didelis turtas.

Žinoma, autorius patirtą įspūdį kūrybiškai transformuoja, pasirinkdamas pamėgtą ir gerai įvaldytą pasakos žanrą.

„Pasaka - tai tiesiog vienas iš būdų pranešti pasauliui informaciją. Tarsi vaikiškas, tarsi nerimtas būdas. Bet pasakas rašyti (bent man) yra žymiai sudėtingiau, negu ne pasakas. Nes pasakose tu turi būti kryptingai postuluotas, t.y. - turi gan tiksliai žinoti dėl ko rašai ir ką nori pasakyti. Negali rašyti, kas užeina „ant seilės“. Literatūroje suaugusiems gali ieškoti, o čia turi būti jau atradęs.

Pasaka - tai būdas suaugusiųjų informaciją išversti į vaikų kalbą. Arba būdas vaikų kalbą išversti į tėvų kalbą. Arba būdas sugrįžti į tuos laikus, kai buvo labai gera, saugu ir juokinga. Tai vertimas savęs į vaikų kalbą, į laimės kalbą“,
– motyvuoja formos pasirinkimą Vytautas.

Pagrindinis herojus Mykolas yra „kitoks“ vaikas, kurį dažnai pravardžiuoja jo bendraamžiai. Jis geriau sugyvena su pajūrio gamta, paukščiais ir savo fantazijos pasaulio personažais, ateinančiais iš ilgesio tėvui, iš tų menkų, bet džiaugsmingų prisiminimų, kai jie buvo kartu.

Mykolas anksti patiria tėvų skyrybas. Likęs gyventi su motina, jis dvejus metus ilgisi tėvo, o ir kalbėti apie jį nevalia, nes mama nenori. Bet vieną dieną į duris pasibeldžia nelemta žinia, kad tėvas ligoninėje ir yra visai arti mirties...

Kaip ir ankstesnės Vytauto knygos, ši pasaka pasižymi netikėtomis žanro jungtimis: siužetą papildo kelionės „keistojo“ berniuko minčių vingiais, kadaise iš tėvo išgirstos pasakos ir eilėraščiai, kurie balansuoja tarp sakralumo, mistikos ir realybės bei absurdo. Meistriškas laviravimas tarp stilistinės įvairovės, autoriaus žaismė, kuri žavi ir skatina skaitytoją kūrybiškai mąstyti – vienas stipriausių Vytauto kūrybos polių. Kitas Vytauto kūrybos išskirtinis bruožas – savitas humoras, kuris kaip jungianti gija – arba autoriaus požiūris – eina per visą kūrybą, įskaitant ir V. V. Landsbergio filmus, teatrinius pastatymus.

„Man atrodo, kad sarkazmas yra žemiausia humoro forma – jo Lietuvoje daugiausia. Paskui būtų ironija – kompleksuotų žmonių ginklas. O paskui jau autoironija – subtilus, dieviškas instrumentas.

Humoro galima mokytis, skaitant gerą humoristiką – anglų, žydų, rusų humorą, lietuvių liaudies pasakas. Žiūrint Kusturicos, Felinio filmus... Mokantis pasijuokti iš savęs. Nepasityčioti ir  nesusiniekinti – o „nuleisti juokais“...

Kai mokiausi mokykloje, buvo labai populiarus Danijilas Charmsas – iki šiol tai nepralenkiamas autorius. Gogolis, Ilfas ir Petrovas – rusai turėjo stiprią autoironijos tradiciją klasikinėje literatūroje. Iš lietuvių – mokiausi paradoksalių kalambūrų iš M. Martinaičio, absurdo poetikos iš V. Bložės.“
– „pasiaiškino“ Vytautas.

Vėlgi sugrįžtu prie knygos, kurią lengva ir gera skaityti. Nors knygoje kalbama apie netektį, bet kalbama šviesiai, ne egoistiškai. Vaikas nelaimę priima, kaip savotišką išbandymo dovaną, mokosi suprasti kitą žmogų, neteisti savo tėvų.

Viršelis savo išvaizda nuteikia, jog tai yra knyga vaikams. Jei turite ir vyresnių - paauglystės amžiaus vaikų, nepraeikite pro šalį, atkreipkite dėmesį į paprastą, nedidelę knygelę, kuri nerėkia ir nesiperša būti nupirkta. Galbūt ši knyga bus puiki Kalėdų Senelio dovana, palinkėjimas mums visiems užaugti ir nebijoti mąstyti.
Agnė Marcinkevičiūtė
2005-12-27
 
Kita informacija
Tema: Vaikams
Leidykla: Nieko rimto
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2005
Puslapių: 88
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 1 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-02-23 21:40
časm
Patiko. Išties, labai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-11-15 16:13
Beatrix Potter
Labai faina knygute, taip pat ir kitos jos dalys pvz: ''Obuolių pasakos'' ar ''Arklio Dominyko meilė'' tikrai labai miela knyguciu serija... :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-02-16 20:29
_FROGė_
Jeigu jau autorius Vytautas V. Landsbergis.. tai ir knygelė puiki! ;]
Dieve.. šis žmogu - nerealus! ;**
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-10-05 15:38
sliekelis
Skaiciau, labai miela ...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-02-26 00:08
julie
puiki knygelė, o taip
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2005-12-28 16:15
VS
VS
puiku
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą