Baltasis arkliukas (2)

Ar kada nors pagalvojai, kad būtų gera bent trumpam sugrįžti į vaikystę? Juk smagu prisiminti vaikiškas išdaigas, naivias mintis, nepaprastus žygdarbius.

„Baltasis arkliukas“ - tai apysaka vaikams. Ši knyga įvertinta Carnegie medaliu ir ekranizuota BBC. Tai žaisminga ir truputį romantiška anglų literatūros klasikės apysaka, kuri kaip ir daugelis kitų jos knygų vaikams, pritraukia skaitytoją savo paslaptingumu, mistika.

Tik atvertusi pirmąjį knygos puslapį pajutau, kad kažkas mane neša į įvairiaformių juodų raidžių užgožtą, nepaprasto grožio pasaulį. Į jį patekusi vis ištardavau: na ką gi, keliaujam!

Nuostabus Mėnesienos dvaro vaizdas atsivėrė tik įriedėjus karietaitei į Kitokį pasaulį. Jame sidabriniai medžiai, sidabrinis mėnuo, sidabriniai gyvūnai – viskas buvo apgobta paslaptingos miglos, skandinančios savyje viską, išskyrus iš karietos išlipusią mažą būtybę, vardu Marija. Mergaitė veidas buvo toks panašus į mėnulį (o mėnulis, taigi toks narsus, tokiu mažu veideliu stengdamasis įveikti tokią didelę tamsą), kad, pažiūrėjus į Mariją, tiesiog negalėjai nepradėti ja žavėtis. Ji turėjo meile žaižaruojančias akis  bei drąsią širdį, kuri nuo pat pirmo žingsnio Mėnesienos dvare padėjo jai nepasimesti nuotykių kupiname kelyje, siekiant sutaikyti Saulės ir Mėnulio Meriveterius. Tikslas – štai kas veda Mariją sidabru žėrinčiais takais, tokią ramią ir rimtą.

Manau, kad kiekvienas, perskaitęs šią knygą, galėtų sutikti su manimi, kad tai yra knyga, kurioje gerumas užima aukštesnę vietą už grožį. Knygoje viskas yra daroma su meile, kiekvienas darbas tarsi paliestas angelo rankų.

Taigi, jei esate pasiilgęs romantikos, o gal tiesiog žmogus, vis prisimenantis vaikystę, siūlau bent kelioms valandoms pasinerti į kilnų ir vaikišką Elizabeth Goudge apysakos „Baltasis arkliukas“ pasaulį.