Knygos
Romanai (1922)
Poezija (614)
Pjesės (35)
Vaikams (140)
Kitos (900)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Baimė ir neapykanta Las Vegase

Baimė ir neapykanta Las Vegase Paprasčiausiai, “Baimė ir neapykanta Las Vegase”: Kas toliau?

1973 metais Tomas Wolfe surėdė rašymo kūrinių kolekciją iš pastarųjų kelių metų, pavadintą “Naujaja žurnalistika”, kuri teisino būtent tai. Žurnalistika buvo įtemptai asmeniška, išmetanti pro langą standartinės žurnalistikos taisyklių diskursą, objektyvumo pretenzijas, ir apglėbdama savąjį “Aš”. Mes kalbame apie tokius žmones kaip Capote, Maileris ir Hunteris S. Thompsonas.

“Baimė ir neapykanta Las Vegase” yra įsimintinas literatūros kūrinys bent jau tuzinu būdų, bet pirmiausia jis atkreipia dėmesį į save kaip į kelionių žurnalistiką, kokios jūs dar niekada nesate skaitę. Kas priveda daugelį prie kopijuojančiųjų būrio, kurio didžioji dalis varijuoja tarp vidutiniško ir visiško mėšlo. Savaime suprantama! Tokios inovacijų pasekmės! Kiek bukų Hunterio S. Thompsono rifų teko skaityti ir purtyti galvas? Gal, kada nors, mes taip pat gausime Hunterio dvelksmo ir vizijos inspiracijų, kurios nebus grynas plagiarizmas.

Naujoji žurnalistika ginčyja, kad knygos vertė slypi ne knygoje, bet autoriuje. Ką autorius jaučia ir mąsto, kol tas ateiviškas konstruktas užvaldo visus jo jutiminius dirgiklius yra pats įdomumas, o ne tik mechanika, kaip viskas buvo užrašyta. Knygos visąlaik tarnavo kaip popierinis haliucinogenas – bet kelionių žurnalizmas buvo tarsi chemija, aptarianti vienijančias reakcijas, vedančias į smegenių vingius ir raukšles. Ką aš noriu pasakyti yra – chemikalams kalant, realybė aplink susimaišo.

Kol narkozinė-poezija yra aiškiai vienas būdas žvelgti į šį subjektyvų turinį, jis nėra pats stipriausias. “Baimė ir neapykanta Las Vegase”, nors ir esanti matomai totaliai subjektyvi knyga, taip pat ryškiai naudoja Hemingvėjišką švarumą. Tonacija privalo būti konfesinė – kas tau nutiko ir kaip tu jauteisi dėl to – arba žmonės paprasčiausiai nepatikės tuo, ar nebus suinteresuoti. Baro anekdotai su didybės manija, esenciškai.

Dėl to kelionių žurnalistai keliauja į Įsivaizduojams Vietas. Jų darbas yra apibūdinti, ką reiškia apsilankymas vietoje, kuri neegzistuoja už autoriaus galvos – autoriaus, ne knygos, atsiminkite. Nuvykite į vietą, parašykite raportą apie jos kultūrą, trūkumus, nukrypimus, ir parneškite atgal kaip pramogą skaitytojams.

Reikalas su kelionių žurnalistika ar reportažu yra toks, kad tai yra įdomu, net jeigu jūs neturite visiškai jokių inklinacijų ten nuvykti. “Baimė ir neapykanta Las Vegase” – ir, viltingai, panašūs ateities gonzo darbai, kurie turi ryšį su kitomis autoriaus-sukurtomis socialinėmis struktūromis – pasižymi šioje vietoje, apibūdindama detaliai socialines normas nuolat judančioje sukurtoje kultūroje, kuri egzistuoja viena pati sau.

Dabar gi, garantuoju, kad aš niekada nevartosiu tiek daug narkotikų savo gyvenime, kaip knygos pagrindiniai veikėjai, bet klausytis jų keistų nuotykių Las Vegase, šiame autoriaus užfiksuotame kūrinyje… na, tai tiek pat žavinga, kaip ir poravimosi ritualai bet kurios Amazonų genties. Tiesą sakant, ši savybė padeda “Baimei ir neapykantai Las Vegase” išsiskirti iš kitų kelionės užrašų – jausmas toks tarsi skaitytum laikraščio straipsnį, o ne ką nors iš specializuotos spaudos. Tai yra, jūs būsite suinteresuoti tuo, net jeigu jums nusišvilpt ant visos šios psichodelikos. Nors knygos subjektas yra pati kelionė, iš tikro joje kalbama apie žmogiškąją kondiciją, ką nusako ir citata kūrinio pradžioje: “Tas, kuris pavirsta monstru, atsikrato skaumingo buvimo žmogumi”.

Ir tai, manau, yra visa ko raktas. Naujoji (kaip ir gonzo) žurnalistika egzistuoja tam, kad pabandytų ir paaiškintų ir perteiktų pojūčius iš kelionės bet kam, kas yra nusiteikęs prisėsti ir praleisti šiek tiek laiko prie jos. Paradoksaliai, ji sugeba rasti kelią būti labiau priimtina vidutiniam žmogui, susikoncentruodama į TIKRAS priežastis, kodėl žmonės eikvoja ilgas savo budrumo valandas knygoms, o ne obsesyvioms, nuobodžioms detalėms apie efemeriją, kuri jas supa (Kiek puslapių? Kas vertė? Ar tai nutiko “iš tikro”?). Ji klausia: “Kodėl skaityti iš viso?” ir tuomet duoda tiek pat atsakymų, kiek yra žmonių – įdomių ir brangių.

Štai koks mąstymas vyrauja knygoje “Baimė ir neapykanta Las Vegase”! Tai senai-nauja mąstymo dogma, kur mes riedame palei intelektualųjį greitkelį:

Knygos vertė slypi autoriuje, o ne knygoje.
Rašykite kelionių žurnalistiką apie Įsivaizduojams Vietas.

Pažvelkime, kiek GONZO iš jos galime išspausti!
2020-10-14
 
Kita informacija
Recenzento
vertinimas:
Pavadinimas
originalo kalba:
Fear and loathing in las Vegas
Tema: Smulkioji proza
Leidykla: Kitos knygos
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 2007
Vertėjas (-a): Marius Burokas
Puslapių: 221
Kodas: 9789955640288
Daugiau informacijos »
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Knygų recenzijos

Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą