Artimas

Menas įdomus tik žmonėms.
Nežmones jis žavėtų tiek,
kiek mus žavi „National Geographic”.
Bet pažvelkit į skruzdėlyną.
Argi tai ne menas gyventi tokiame artume.
Kaip jos lipa viena per kitą. Argi tai ne kančia?

Tai trečioji Mariaus Ivaškevičiaus knyga, kuria autorius debiutuoja kaip dramaturgas. Visas jo pjeses — „Kaimynas“, „8-230, tai aš“ ir „Malыš“ — jungia bendra — artimumo tema. Pjesės, išverstos į lenkų, vokiečių, prancūzų kalbas, Lietuvoje publikuojamos pirmą kartą.

Neapsigaukit. Trilogija reiškia tik temos, o ne personažų bendrumą. Artimi. Kaimynai. Giminės. Suvesti likimo, netikėtumo ar aplinkybių. Mh... puikūs kūrinukai, ir tiek. Ironiški. Netikėtai taiklūs. Subtilūs. Žavintys tiek skaitant, tiek žiūrint teatro scenoje [pirmąjį pastatė Vilniaus Jaunimo teatro aktoriai, trečiajį — Oskaro Koršunovo teatras, tik dėl antrojo nesu tikra, gal kas matė?]