Andželos pelenai

Knygos pavadinimas – “Andželos pelenai”. Perskaičiusi pavadinimą bei keletą puslapių, bandžiau susieti juos su tekstu. Tikėjausi, kad Frenko motina, Andžela, susidegins pati po tiek netekčių, ar ko nors panašaus, bet taip nenutiko… Su fenikso stebuklu taipogi nieko bendro. Na, nebent pabaigą susikurčiau pati… Tačiau taip ir liko atviras klausimas, kuo pavadinimas susijęs su tekstu. Knyga primena vieną tų paaugliškų istorijų, tačiau skirtumas tas, kad čia pagrindinio herojaus ir jo šeimos problema – skurdas, iš kurio išplaukia ir kitos. Paprastai tokiose knygose paauglys aprašo savo nelaimingą meilę, susitelkia į save. Tačiau šioje knygoje autorius mato plačiau. Jam rūpi ir kitų nuomonė bei jausmai.

Vienas pirmųjų įvykių, sukrėtusių jo gyvenimą, buvo sesutės Margaretos mirtis. Jis matė, kaip ji mirė, matė, kaip tai sukrėtė jo mamą ir tėvą. O juk jis taip ją mylėjo… Tuomet jis jautėsi šiek tiek apleistas, nes tėvas jam skyrė mažiau dėmesio. Jam pablogėjo regėjimas, jis susirgo vidurių šiltine ir atsidūrė ligoninėje, kur susipažino su Patricija. Mergaitė, kuri jį sužavėjo. Ir patraukė ne tik savo asmenybe, bet ir sudomino, bei paskatino skaityti eiles. Ji jam ilgam paliko gilų įspūdį. Patricija buvo pimoji mergaitė, užkariavusi Frenko simpatiją… Taip pat ir jos mirtis.

Kurį laiką jis su šeima gyveno pas močiutę, vėliau išsikraustė pas kažkokį vyrą. Tuomet jį suima pyktis. Frenkas girdi, kaip mama kas vakarą užlipa viršun pas tą vyrą, ten smarkiai alsuoja, tačiau apačion nebenulipa... Bet labiausiai pažemintas pasijunta, kai visą savaitę nešė išpilti to vyro naktipuodį, tačiau taip ir negauna žadėto dviračio kelionei su draugais... Tuomet jis susipyksta su mama ir išeina gyventi pas dėdę Patą. Be mamos jam geriau. Bent jau nemato jos nusižeminimo. Jis pradeda dirbti pašto pasiuntinuku. Tai bene svarbiausias tarpsnis jo paauglystės gyvenime, kai gimsta svajonė, kuri nuolat stumia pirmyn, siekti tikslo. Jam duoda užsakymus dažniausiai turtuolių rajone, kur jis gauna nemažus arbatpinigius ir su savo alga juos deda į banką. Jis taupo pinigus bilietui atgal, į Ameriką...

Susipažįsta su Teresa Karmodi, kuri jį sugundo...Vėliau jis sužino, kad ji serga džiova. Taip miršta dar viena mergina, kuri jam buvo brangi. Frenkui naiviai atrodo, kad per jį Teresa nepateks į dangų. Galiausiai jis susitaupo pakankamai pinigų ir išplaukia laivu į tėvynę. Knygoje autorius apnuogina savo asmenybės vidinę raidą, kovas su savimi. Jis turėjo būti labai užsispyręs, kai, matydamas, kad broliams reikia batų, nedavė jiems pinigų... Aš tikrai nebūčiau atsilaikiusi. Tačiau Frenkas tai sugebėjo. Tai įrodo, kaip stipriai jis troško įgyvendinti savo svajonę ir kryptingai to siekė. Manau, kad mamą jis mylėjo. Tačiau savotiškai. Išlaikydamas atstumą. Jis buvo vyriausias, kai mirė visų taip mylima sesutė, abu dvyniai broliukai... Matė, kaip po to kentėjo mama, matė kaip tėvas su draugu, susidėję bokalus ant jo brolio karstelio, gėrė alų... Kartais matė tai, ko vaikui geriau nematyti. Tačiau tai jo nesugadino, priešingai – užgrūdino. Jo tėvas man paliko neigiamą įspūdį. Tos jo mintys, kad vyras negali prarasti orumo, man juokingos. Juk kas kitas turi išlaikyti šeimą, jei ne tėvas? Man labai liūdna, kad tokių vyrų yra. Manasis kažkuo primena tą herojų. Tik jis – ne alkoholikas. Anaiptol. Jam vyras – galva. Tačiau kitų pareigų apart vadovavimo jis neatlieka. Bet gyvenime – ne vien juoda spalva... Kažkada jis ir mus su broliu labai mylėjo... Taip pat ir Frenkas patyrė ir įvairių džiaugsmų... Belakstydamas su draugais, fantazuodamas... Jam buvo gera, kai šeima susirinkdavo Kalėdų vakarienės... Juk galiausiai jis įgyvendino savo svajonę, kurios taip siekė. Taigi norėčiau palinkėti, kad visiems svajonės išsipildytų, juolab dabar, kai artėja Kalėdos...

Knygos viršelyje - fotografija. Joje – vaikų kojos ir šuniukas. Knygoje pasakojama, kad vaikų batai dažnai plyšdavo. Mažasis Alfukas buvo altruistas. Tai jis namo partempdavo alkanus benamius, beglobius šunis.

P.S. Knygoje rašoma, kad Frenkui iškrito blakstienos, pūliavo akys. Tačiau nuotraukoje jis gan gerai atrodo...