Agnesė Grėj

Anė Brontė „Agnesę Grėj“ rašė tuo pačiu metu, kai jos seserys Emilė ir Šarlotė kūrė savuosius romanus „Vėtrų kalnas“ ir „Mokytojas“. Šis romanas tapo geriausia Anės Brontės  parašyta knyga ir ją išgarsino.

Agnesė Grėj – švelni, kantri ir pasiaukojanti mergina, savo charakteriu skaitytojams primenanti Džeinę Eir iš Šalotės Brontės to paties pavadinimo romano.

Ji, norėdama palengvinti tėvų dalią, išvyksta dirbti guvernante. Tai bandymas įrodyti sau, o svarbiausia savo šeimai, jog Agnesė sugeba pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais. Išbandymas išties nelengvas – auklėti ir mokyti išpaikintus vaikus. Praėjus beveik metams, Agnesės paslaugų atsisakoma ir ji grįžta į tėvų namus.

Tačiau tai neatbaido merginos ir po kiek laiko ji vėl išvyksta dirbti guvernante, tik šįkart jau susitarusi dėl ilgesnių atostogų ir didesnio užmokesčio. Nors ji jau turi guvernantės darbo patirties, naujuose namuose vaikai ne ką geresni už tuos, su kuriais jai teko dirbti anksčiau. Tačiau būtent čia atsiranda žmogus, kuris sujaukia visas mintis ir užkariauja jausmus.

Šiame romane ypatingai ryškus skirtumas tarp teigiamų ir neigiamų veikėjų. Vieni pernelyg idealizuojami, o kiti „sumaišomi su žemėmis“.

Knyga skirta tiems, kurie nenori pasiklysti tarp daugybės siužetinių linijų ar sudėtingų filosofinių apmąstymų.
Romanas išties lengvai skaitomas, tad jį perskaityti pakaks vienos popietės.