12 dovanų Kalėdų Seneliui

Seniai seniai po Kalėdų eglute radau Mauri Kunno knygą „12 dovanų Kalėdų seneliui”. O dabar, ištraukusi iš spintos ir nupūtusi dulkes, atradau ją dar kartą ir nebegaliu paleisti iš rankų.

Visa istorija yra tokia – likus dvylikai dienų iki nykštukų didžiausių švenčių – Kalėdų, mažylis nykštukėlis Vilė nusprendžia kiekvieną dieną pradžiuginti Kalėdų Senelį. Tai ir yra jo dvylika dovanų. Knygoje nerasite nei filosofinių apmąstymų, nei apskritai kokios nors labai gilios ir rimtos minties – visgi ji skirta vaikams, tuo labiau, kai knygoje yra lygiai keturiasdešimt puslapių...

Tačiau istorija, nors, regis, parasta, žavi savo naivumu, vaikišku džiaugsmu ir atradimais. Dar nuostabesnės yra iliustracijos. Jos tokios, kokios ir turi būti – didelės, spalvingos, detalios... Kiekviename puslapyje galima rasti kokių nors netikėtumų, pavyzdžiui, šalia čiuožykloje siaučiančių mažųjų nykštukų ledo ritulį bando žaisti pasišiaušę pūkuoti voriukai, rogutėmis šliuožia šiltai apsirengusių paukščiukų šeimynėlė...  Ir tai tik maža dalelė stebuklų, kurių kupinas kiekvienas puslapis, kiekviena eilutė, kiekvienas knygos lopinėlis...

Šią pasaką siūlyčiau skaityti ne tik vaikams – ji nuostabiai tinka ir vyresniam amžiui, pavyzdžiui, persimokiusiems dvyliktokams, kuriems žūtbūtinai reikia ko nors linksmo, šviesaus ir šilto, taip pat visur skubantiems suaugusiesiems, kurie norėtų atsipalaiduoti, neieškoti gilių minčių ir poteksčių, o tiesiog pasidžiaugti mažyliu Vile ir jo kuriamais stebuklėliais.

„Ir aš numegsiu Kalėdų Seneliui tokią šiltą vilnonę kepuraitę, - sumojo Vilė. – Kalėdų Senelis būtinai apsidžiaugs”. Bet vos Vilė ėmėsi darbo, iš kažkur pašmurkšt mažulis kačiukas.
- Ei, čia mano siūlai kepuraitei! – šūktelėjo Vilė.
„Ši kepuraitė dar šaunesnė už įprastinę“, - mąstė Vilė, duodamas Kalėdų Seneliui savo dovaną.
Kalėdų Senelis net nušvito.
- Man tik ir trūko vilnonės kepuraitės, kuri mokėtų miauksėti... – juokėsi jis.“

Ir manau, nesuklysiu pasakiusi, jog šią knygą, kaip ir garsųjį „Mikė Pūkuotukas“ – geriau vieną kartą perskaityti, nei šimtą kartų apie ją išgirsti...