Jau prasidėjo 2013-ieji. Pernykštį sniegą beveik baigia nulyti šiemetinis lietus, tačiau nepaminėję bent keletu žodžių svarbesniųjų literatūros srities įvykių iš 2012-ųjų, kažin ar suprasime, į kokią istoriją veliamės dabar.
Sausis prasidėjo įvairiopais Maironio 150-ųjų gimimo metinių minėjimais. Jų būta gausu visus 2012-uosius. Visų publikacijų nesurašysime, o ir nesiekiu patekti į Lietuvos rekordų knygą, kaip daugiausia nuorodų į vieną tekstą sukišęs autorius. Tad paminiu keletą, manding, stipresnių iš pasirodžiusiųjų Bernardinai.lt kultūros srities languose. Tai – Maironio literatūros muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės parengtos publikacijos „Pirmasis laiškas – nuo širdies žodelį tarti!..“ ir „Jubiliejinis laiškas – Maironiui Tėvynė negalėtų daryti priekaištų...“; kitas ir kitoks rašinys – literatūrologo Regimanto Tamošaičio pasvarstymai apie klasiko aktualumą bei šiek tiek kitokiu – televiziniu formatu – pateiktas renginys apie Maironio kūrybos skambesį skirtingomis kalbomis.
Trijų Karalių šventės proga Lietuvos rašytojų sąjunga skyrė premiją prozininkui Andriui Jakučiūnui už jo apsakymų vainiką – knygą „Lalagė“, o Ievos Simonaitytės premija atiteko ir sausio 23 dieną įteikta palangiškei poetei Ievai Karnauskaitei už eilėraščių rinkinį „Pasaulio krašte“.
Sausio 9-ąją Pensilvanijoje (JAV), eidamas 86 metus, mirė vienas įdomiausių lietuvių dramaturgų Kostas Ostrauskas. Tarp jo žymesnių pjesių – „Jūratė ir Kastytis“, „Vaižgantas“, „Lozorius“, „Karali(a)us juokdarys“, „Gundymai“, „Duobkasiai“. Beje, prisimenant kam dedikuoti šie metai – dramaturgo labai smagių užuominų ir apie Maironį parašyta. Deja, daugiau negu yra, nebebus.
Vasarį taip pat tenka pradėti nuo išėjusiųjų paminėjimo. Vasario 14-ąją Aukštaitijoje mirė poetas Albinas Bernotas, turbūt dėl šiokio tokio pritilimo paskutiniais metais literatūrologų ir kritikų beveik neminimas kūrėjas (o 1984-aisiais tapęs „Poezijos pavasario“ laureatu). Paskutinė poeto knyga „Kaustytos žąsys“ (autobiografinė beletristika ir eilėraščiai), kurios rankraštį autorius spėjo įteikti pats, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleista jau po mirties.
Mėnesio pradžioje buvo minimos (Kaune – ypač) 105-osios Bernardo Brazdžionio gimimo metinės ir šio poeto vardo premija įteikta Petrui Palilioniui už knygą „Tautos šauklio balsai“.
Tačiau dar smagesnė (nes netikėtesnė) žinia literatų cechui: 2011-ųjų Tolerancijos žmogaus titulas suteiktas dramaturgei ir poetei Daivai Čepauskaitei už „pirmąją pjesę Lietuvoje, kurioje atvirai, drąsiai ir sąžiningai perteikiamas Holokausto siaubas.“ Pagal šią kūrėjos pjesę, pavadintą „Duobė“, Kauno kameriniame teatre Stanislovas Rubinovas pastatė spektaklį „Diena ir naktis“.
Kalendoriuje vasaris gali būti minimas kaip vienas intensyviausių literatūros pristatymo mėnesių. Žinoma, ir dėl Vilniaus knygų mugės, kur teikiamos įvairiausios premijos ir apdovanojimai. Štai tik keletas jų: Metų knygos apdovanojimus suaugusiųjų, paauglių ir vaikų kategorijose geriausiais išrinkti atitinkamai Kristinos Sabaliauskaitės, Gendručio Morkūno ir Vytauto V. Landsbergio kūriniai, Jurgos Ivanauskaitės premija įteikta rašytojai Laurai Sintijai Černiauskaitei, Patriotų premija atiteko rašytojai Rūta Šepetys (dėl pastarosios skyrimo niuansų kilo šurmulio).
Vasaro sukakčių derlių papildė ir kiek kukliau minėtos, bet gana reikšmingos datos. Vasario 5 dieną vertėjui ir literatūrologui Antanui Vengriui sukako 100 metų, ta proga Kultūros ministerija įteikė garbės ženklą. Vasario 11 dieną minėjome 80 metų nuo poeto Algimanto Mackaus gimimo, o vasario 21-ąją taip pat prieš aštuonias dešimtis metų buvo įsteigta Lietuvos rašytojų draugija, kurios tradicijas savaip tęsia ir Lietuvos rašytojų sąjunga.
Į vasario šventinį sąrašą dar verta įrašyti PEN centro nutarimą dėl 2011-ųjų metų Vertėjų krėslo įteikimo Rūtai Jonynaitei už „adekvatų, subtilų ir niuansuotai išraiškingą W. G. Sebaldo knygos „Išeiviai“ vertimą“. Ir, žinoma, vienas garbingiausių apdovanojimų – kauniečiams rašytojams įsteigta „Vieno lito premija“ vasario 29 dieną įteikta poetui Gintautui Dabrišiui už dabrišišką originalumą eilėraščių rinkinyje „Joju vienas“. Būtent šių apdovanojimų margybėje sveika prisiminti premijos skyrimo nuostatus, kurie yra ganėtinai teisingi, kai kalbama apie apdovanojimo svorį: „literatūrinės premijos svarbą nulemia ne jos dydis, o kūrinių meninis lygis, originalumas, reikšmingumas“. Paprastos tiesos...
Kovo mėnesį Lietuvių literatūros institutas už kūrybiškiausią 2011-ųjų knygą apdovanojo rašytoją Donaldą Kajoką. Toji knyga – poezijos rinkinys „Kurčiam asiliukui“.
Kalendorinį pavasarį įprasmino ir jaunieji literatai, surengdami kasmetinius „Pož(i)eminius skaitymus“. Šį sykį jie vyko sostinės Šv. Teresės bažnyčios kriptoje.
Lietuvių literatūros kūrėjai ir iliustratoriai kovą prisistatinėjo užsienio knygų mugėse. Leipcige dalyvavo lietuvių rašytojai – Sigitas Parulskis, Marius Ivaškevičius, Laurynas Katkus bei Lietuvoje gyvenantis kalbininkas ir lietuvių literatūros vertėjas į vokiečių kalbą Markas Roduneris, o Bolonijoje lankėsi lietuvių iliustruotojai – Kęstutis Kasparavičius, Lina Dūdaitė, Rasa Joni ir Lina Žutautė.
Balandį visad atpažinsi pagal dėmesį vaikų literatūrai. Tarptautinės vaikų knygos dienos proga – per žymiojo rašytojo Hanso Christiano Anderseno gimtadienį, balandžio 2-ąją – teikiami apdovanojimai už geriausias knygas vaikams. Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų literatūros premija apdovanotos poetė Violeta Palčinskaitė ir literatūros tyrinėtoja Aldona Gustaitienė. Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros (IBBY) Lietuvos skyriaus organizuojamuose Geriausios metų vaikų ir paauglių knygos rinkimuose laimėjo būtent V. Palčinskaitės knyga „Muzika troliui“, Specialiąja premija apdovanotas poetas Vladas Braziūnas už eilėraščių rinkinį vaikams „Kuosos Kro gyvenimas ir atvirkščiai“, o Geriausios metų knygos mažiausiems skaitytojams laureate paskelbta Nomeda Marčėnaitė ir jos knyga „Lėlė“.
O kalbai ir literatūrai gabūs moksleiviai tradiciškai kasmet per pavasario atostogas susirenka į jaunųjų filologų konkursą – šiemet toks vyko Pasvalyje. Komisijos nariai po šio renginio dažniausiai nusprendžia, kad „su jaunimu viskas tvarkoj“ – ir nėra pagrindo jais netikėti.
Gegužės apžvalga neišvengiama be „Poezijos pavasario“ festivalio. Leidėjai iki šios šventės pradžios stengiasi spėti išleisti naująsias poezijos knygas. Išleistas ir pakitęs „Poezijos pavasario“ almanachas, o 2012-ųjų festivalio laureatu paskelbtas poetas Eugenijus Ališanka už poezijos rinktinę „Jeigu“.
Tą mėnesį būta ir netekčių – gegužės 14-ąją mirė poetas ir prozininkas Tomas Arūnas Rudokas.
Birželis irgi prasidėjo liūdna žinia daugeliui lietuvių rašytojų, poetų, taip pat ir dailininkų. Mėnesio pirmąją dieną mirė Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos dailininkas, knygų iliustratorius Romas Orantas.
Apdovanojimų sąraše birželį trys rašytojai: 9-ą kartą teikiama Antano Vaičiulaičio premija šįsyk skirtas prozininkei Laurai Sintijai Černiauskaitei už novelę „Nekaltutis“, 10-oji Antano Miškinio premija Utenos rajone įteikta poetui Mariui Burokui už jo eilėraščių knygą „Išmokau nebūti“, o 42-oji Žemaitės literatūrinė premija atiteko Vladui Kalvaičiui už romaną „Sustiprinto režimo barakas“.
Birželį literatų bendruomenė išreiškė nepasitenkinimą dėl nepagarbos Juditos Vaičiūnaitės atminimui – prie šv. Kotrynos bažnyčios įsitaisiusios kavinės savininkas ignoravo skulptūrinei kompozicijai skirtą erdvę, montuodamas tualetus visai šalia...
Liepos mėnesį visai pagrįstai galima vadinti stovyklaviečių metu. Druskininkų krašte semiotikų džiaugsmui vyksta „Baltų lankų“ studijų savaitė, Kražiuose renkasi klasikines vertybes išpažįstantys, Jurbarko rajone salas supila LLTI ir VU filologai. Na, o sostinėje prasideda „Vasaros literatūros seminarai“, apie kuriuos kalba ir programos vadovai, ir dalyviai.
Rugpjūtį visi, matyt, tylutėliai rašinėja bei skaitinėja pakampėmis ar pamariais, tad ir įvykių kronikoje šiokia tokia pauzė. Prieš porą metų bandyto atgaivinti literatūrinio festivalio „Placdarmas“ pajūryje šiemet nebuvo.
Rugsėjis nudžiugino renginiais, skirtais poeto Tomo Venclovos 75-mečiui. Kūrėjas tuo metu viešėjo Lietuvoje, dalyvavo ir akademinėse erdvėse, ir literatūros vakaruose, būta susitikimo ir Venclovų namuose-muziejuje, kuriame kalbėtasi Vilniaus tema.
Būtent sostinėje rugsėjį vyko ir Vilniaus knygų festivalis, ko gero, tapsiantis tęstiniu projektu. Lietuvių literatūra šįmet buvo pristatoma ir Švedijoje – Geteborgo knygų mugėje.
Jubiliejų rugsėjo mėnesį minėjo ir rašytojas Vytautas Bubnys – jam sukako aštuoniasdešimt.
Lietuvos vertėjų sąjungos įsteigtą Šv. Jeronimo premiją už geriausią metų vertimą iš lietuvių kalbos gavo vertėjas Georgijus Jefremovas, o už vertimus į lietuvių kalbą apdovanota vertėja Irena Aleksaitė.
Spalio pirmąjį savaitgalį dažniausiai vyksta festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“. Taip nutiko ir šiemet. Jaunojo jotvingio premija apdovanota poetė Indrė Valantinaitė, o pagrindinis apdovanojimas – Jotvingių premija – atiteko poetui Rimvydui Stankevičiui.
Europietiški kontekstai su lietuvišku akcentu – Europos Sąjungos literatūros premija įteikta eseistei Giedrai Radvilavičiūtei už knygą „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“, o lietuviškais kontekstais su europietišku priedėliu galėtų vadintis Markuso Rodunerio organizuojamas prozos festivalis „Europos literatūros dienos Šiauliuose“.
Taip pat spalį prasidėjo audiovizualinės poezijos festivalis „Tarp“, o Bernardinai.lt atsirado Jurgos Lūžaitės-Kajėnienės rašomos vaikiškų knygų apžvalgos.
Lapkritis vėl suteikė galimybių pasidžiaugti prozininkams ir jų kūrinių skaitytojams – Alytuje vyko trumposios prozos festivalis „Imbiero vakarai“.
Literatūros kritikai, mecenuojant Kubilių šeimai, įsteigė naują apdovanojimą. Pirmoji literatūros kritiko ir mokslininko Vytauto Kubiliaus premija skirta Valdemarui Kukului (po mirties) už naujausios lietuvių literatūros apžvalgas, išspausdintas literatūros ir kultūros leidiniuose 2011 metais.
Antano Baranausko premija, kurią teikia Anykščių savivaldybė, įteikta rašytojui Algimantui Zurbai už romaną „Krisius“.
Gruodį apdovanojimų karuselė įsisuko nebesustabdomai. Paskelbta, kad Bernardo Brazdžionio premija atiteks rašytojai, Maironio muziejaus direktorei Aldonai Ruseckaitei, o festivalyje „Panevėžio literatūrinė žiema“ pagrindinį apdovanojimą – Jono Lindės-Dobilo premiją gavo poetas Gintaras Bleizgys už eilėraščių rinkinį „Sodas“.
Kaune paskelbtas įsimintiniausias 2012 metų menininkas – juo tapo rašytojas Donaldas Kajokas.
Tarp 13 Vyriausybės kultūros ir meno premijas gauti siūlomų kandidatų yra ir rašytojas Gintaras Grajauskas, o tarp 6 Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų yra ir literatūrologas – semiotikas, profesorius Kęstutis Nastopka.
Taip apsukome visus dvylika 2012-ųjų metų mėnesių, pažymėdami svarbesnius faktus. Žinoma, literatūros vyksmas nesusideda vien iš apdovanojimų, jubiliejų ir mirčių. Tai – tik paviršius. Tačiau tebūnie šios nuorodos – kalendorinės žymos tiems, kurie sieks pažvelgti giliau.
Grįžkim į 2013-uosius. Sausio 6-ąją, sekmadienį, Lietuvos rašytojų sąjungos premija bus įteikta dar vienam rašytojui... Smalsu – kam? Ateikite pasižiūrėti...
