Šeštadienio rytą su knyga „Visiškas idiotas“ mugės lankytojams prisistato vokiečių rašytojas Tommy’s Jaudas. Ne kartą iš mugės reklamų buvo tekę išgirsti, kad tai jaunas rašytojas, bet amžiaus kategorija yra visiškai neapibrėžta, ypač kai kalbama apie rašytojus. Matyt, norima pasakyti, kad šis rašytojas – ne knygų gaminimo mašina, kaip koks mūsiškis Beresnevičius. „Visiškas idiotas“ – jo pirmoji knyga, vadybos požiūriu – tiesiog stebuklas – bestseleris, parduotų egzempliorių skaičiumi metus besilaikantis Vokietijos knygų rinkos viršūnėje, įėjęs į geriausių šalies knygų dešimtuką tarp kitų 40 tūkstančių vokiečių kalba išleistų knygų. „Tiesiog stebina, – sako knygos vertėjas Teodoras Četrauskas, – kad pirmoji nežinomo autoriaus knyga turėti tokį pasisekimą“. Pirmasis šios knygos vertimas į užsienio kalbą ir yra vertimas į lietuvių kalbą, kurį štai surizikavo išleisti „Vagos“ leidykla“. „Autorius yra tikrai rimtas gėrimo, pagirių, moterų ir kitų malonių bei ne tiek malonių dalykų specialistas, dalykų, kuriuos ir mes puikiai suprantame“, – apibūdina autorių vertėjas. O knygos pristatymo bendrąją idiotišką nuotaiką nepriekaištingai dainavimu, replikomis ir pačiu buvimu kuria grupė „ŽAS“. Po knygos pristatymo man maga pasikalbėti su autoriumi, kaip jis tą idiotizmą supranta, tačiau ne taip lengva jį išplėšti iš gerbėjų bei autografų rinkėjų apspisties. Vis dėlto pasiseka. Pasitraukiame su Teodoru ir Tommy’u į mugės pakraštį, kur mugės šurmulio tankis leidžia susikalbėti.
Įdomus yra paties asmeninis požiūris į idiotizmą. Kaip manote, ar tai asmens psichologinė būsena, ar nuostata ir požiūris į pasaulį? Susigalvota ar įgimta žmogaus laikysena?
Knygos personažas nėra mano sugalvotas produktas, sąmoningai ir protingai nusprendęs būtent taip elgtis, taip žiūrėti į pasaulį. Jis būtent toks yra pats.
Ar norite pasakyti, kad Jums nereikėjo jo išgalvoti?
Personažas pradėjo kelią su manim, tačiau ilgainiui įgavo savarankiškumo ir nuo manęs gana toli nuėjo. Pirmosios situacijos buvo iš mano patirties, jos ir buvo bazė, į kurią buvo atsiremta, tačiau knygos siužetas diktavo savo logiką, nebūtinai tapačią mano gyvenimo tvarkai.
Norite pasakyti, kad jūs ir sukurtas personažas nėra tapatūs? Iš Jūsų knygos pristatymo galima buvo numanyti, kad panašumų esama.
Buvo laikas, ypač rašant, kai mes buvome labai panašūs, bet dabar jaučiu ir distanciją.
Rašote, kiek žinau, kitą romaną. Ar lengva atsitraukti nuo tos patirties ir kalbėjimo būdo, kuris turėjo didelį pasisekimą? Įsivaizduoju, kad to paties iš Jūsų vėl tikimasi.
Nenorėjau rašyti tęsinio. Tyčia personažą penkeriais metais pasendinau, jis visai kitą vietą užima visuomenės piramidėje. Šis herojus skiriasi nuo „visiško idioto“ tuo, kad turi moterį, pragyvenęs su ja jau dešimt metų tame pačiame kaime ir turi tuos pačius draugus. Visi jo draugai vedę, ir jis klausia savęs, ar ir jam jau laikas tai daryti.
Kaip manote, ar būti idiotu – pati geriausia ir patogiausia laikysena, norint išlaikyti asmens tapatybę ir integralumą sujauktame, agresyviame ir nuvertėjusiame pasaulyje?
Mano manymu, idiotas yra tas, kuris yra nelaimingas ir nepatenkintas tuo, ką jis daro. Idiotas tas, kuris labai norėtų būti normalus, kuris norėtų prisitaikyti, o kai jam nesiseka, jis jaučiasi labai nelaimingas.
Kaip nusakytumėte savo santykį su vokiškos literatūros tradicija? Ar tai iš tradicijos iššokanti knyga, gal būtent dėl šios priežasties ir sulaukusi tokio dėmesio?
Tradiciją aš labai gerbiu, tačiau ne itin daug apie ją išmanau. Daug skaičiau, kai buvau mokinys, jaunuolis, tačiau kai pradėjau studijuoti germanistiką, skaityti man tapo mažiau įdomu. Dabar vėl pradedu mokytis skaityti iš naujo.
Kaip apibrėžti Jūsų knygos žanrą? Gal socialinis groteskas ar socialinis kritinis protesto romanas?
Galima ir taip sakyti.
Tada koks yra Jūsų santykis su žurnalistika ir žurnalistiniu tikrovės lygmeniu?
Mano knyga yra komiškas romanas. Jame daug kritinių pastabų, tačiau jis tarytum neturi jokios politinės potekstės ar politinio angažuotumo. Yra kelios tokios vietos, kur romano personažas piktinasi amerikoniškais greito maisto restoranais, tų mitybos įstaigų gausa, tačiau mano idėja buvo pasijuokti iš paties piktinimosi, o ne iš amerikonų, kurie tuos restoranus išrado.
Man rodos, toks nepritapęs personažas neišvengiamai turėtų prieiti liepto galą, patirti bankrotą. Ar norima pasakyt, kad sveikas idiotiškas požiūris į pasaulį šių dienų industrinėje visuomenėje yra neįmanomas?
Gal ir yra įmanoma tokia laikysena, bet reikia turėti gerą humoro jausmą ir bendraminčių, kurie tave suprastų.
Tai vis dėlto – kuo skiriasi idiotas apsimetėlis nuo idioto, kuris yra idiotas iš Dievo ar pašaukimo?
Yra įvairiausių idiotų. Daugybė rūšių. Yra toks, kuris turi „supermersą“, gražuolę moterį, o yra absoliutus idiotas. Yra neįtikėtina gausybė idiotų rūšių ir porūšių, ir aš vienas iš jų.
Ar panašių romanų Vokietijoje yra ir daugiau, ar tai vienetinis išsišokimas?
Literatūroje – ne, bet panašaus stiliaus humoro yra televizijoje, taip pat yra tokia kabareto grupė, kuri savo kūryba siekia, kad pasaulio sumautumas būtų žmogui lengviau pakeliamas.
Abu su Teodoru padėkojome rašytojui už sugaištą laiką ir palinkėjome, kad knygų mugės šurmulys jam irgi būtų lengviau pakeliamas.