Vieno žmogaus balsas ar nuomonė nieko nelemia

Į Ričardo Šileikos klausimus elektroniniu paštu atsako interneto svetainės www.rasyk.lt bendrųjų reikalų ir viešųjų ryšių administratorė



Ar kiekvienas atsiųstasis tekstas yra įdedamas į svetainę? Ar jie pereina tam tikrą cenzūrą ar kitokį filtrą? Juos skaito ir atrenka komisija? Kas tą komisiją renka ar ją skiria?

Tekstai svetainėje publikuojami iš karto, kai autorius paspaudžia „išsaugoti“, naujo kūrinio tekstas atsiranda svetainėje. Jokie išankstiniai filtrai nėra taikomi. Publikuojamus tekstus vėliau peržiūri administratoriai, pašalindami svetainės taisyklių neatitinkančius kūrinius – necenzūrinius arba publikuojamus be lietuviškos abėcėlės raidžių. Ar kūrinys bus publikuojamas svetainėje ilgiau, ar bus greitu laiku ištrintas – toliau sprendžia svetainės vartotojai, balsuodami už kūrinius. Kūriniai trinami automatiškai, jei gauna žemiausią įvertinimą iš keturių kompetentingų svetainės vartotojų.

Kas yra tie kompetentingi svetainės vartotojai? Ar tai yra anonimai, ar visgi jų pavardės skelbtinos? Kokiu būdu jie tampa kompetentingi?

Svetainėje yra tam tikra lygių sistema: pirmieji lygiai yra gaunami automatiškai pagal kūrinių vidurkius (neblogai rašančių ir gerai rašančių lygiai), kiti lygiai yra skiriami. Penktasis lygis, arba, kaip juos pavadinau, kompetentingi svetainės vartotojai, turi šiek tiek daugiau teisių svetainėje – jų balsavimas gali lemti kūrinio ištrynimą. Kandidatus į penktą lygį iš visų svetainės autorių siūlo patys vartotojai. Šias kandidatūras pirmiausia peržiūri administracija, įvertindama jų kūrinių ir komentarų kokybę, balsavimus už kūrinius ir visą kitą informaciją (ar turėjęs konfliktų su kitais vartotojais, įspėjimų ir pan). Tuomet už kandidatus, kurių svarstymui administracija pritarė, balsuoja jau turintys penktą lygį. Tie kandidatai, kuriems pritaria dauguma, gauna penktajį lygį, arba, kitaip tariant, pripažįstami kompetentingais. Jų pavardės niekur nėra skelbiamos.

Jeigu balsų dauguma lemia teksto buvimą svetainėje, kiek laiko jis turi teisę gyvuoti? Kur patenka vėliau?

Ar kūrinys bus svetainėje, ar bus ištrintas, lemia ne balsų dauguma, o kiek jis yra gavęs žemiausių įvertinimų (vienetų) iš 5 lygio vartotojų. Sulig ketvirtu vienetu kūrinys yra ištrinamas iš svetainės ir išsiunčiamas autoriui elektroniniu paštu kartu su skaitytojų komentarais. Konkrečios trukmės, kiek laiko svetainėje išbūna tekstas, – nėra. Kartais jis gali neišbūti nė valandos, priklauso nuo lemiamą balsą turinčių prisijungusių ir tekstą perskaičiusių vartotojų skaičiaus.

Mano ausys girdėjo, kad rasyk.lt administratoriai ar kompetentingi svetainės lankytojai elgiasi perdėm savavališkai ir kai kurių autorių kūrybai užkerta kelią į svetainę. Ar tiesa, kad būtent rasyk.lt nuvilti ar įžeisti autoriai įkūrė kitą kūrybos erdvę ekuryba.com?

Tiesą sakant, klausimą apie ekuryba.com teisingiausia būtų užduoti šios svetainės administracijai, kadangi viskas, ką aš pasakysiu, tebus nuogirdos, pasiekiančios mus, kurios nebūtinai yra teisingos. Taip, visada buvo ir bus nepatenkintųjų svetainės rasyk.lt sistema. Suprantama ir žmogiška, kad nuskriausti ir neįvertinti jaučiasi tie, kurių kūriniai yra vertinami žemiausiais balais, ypač jei vertinimai palydimi griežtesniu komentaru. Visgi savavaliauti, net ir būnant administratoriumi, nėra lengva – mes reguliuojame vieni kitus. Vieno žmogaus balsas ar nuomonė nieko nelemia – reikia, kad jam pritartų dar keletas. Žinoma, yra galvojančių, kad mes visi, administratoriai ir kompetentingieji vartotojai, esame susimokę. Vienas tokių ir įkūrė svetainę http://ekuryba.com/. Naujos svetainės „prisireikė“ po to, kai jo kūrinys mūsų svetainėje nesulaukė pripažinimo ir buvo ištrintas. Jo teigimu, kūryba yra dievo dovana, taigi žmonės neturi teisės jos vertinti, o juo labiau trinti, dėl to ekuryba.com svetainėje kūriniai nevertinami ir netrinami. Tuo ji yra patraukli tiems, kurių kūryba mūsų svetainėje yra vertinama mažais balais. Kiti paprasčiausiai publikuoja kūrinius abiejose svetainėse, norėdami įvairiapusiškesnio vertinimo.

Koks svetainės rasyk.lt lankomumas per dieną (vidutiniškai)?

4000–5000 unikalių vartotojų.

Kiek kūrinių(-ėlių) per dieną kūrybingi vartotojai pasiūlo svetainei?

Per dieną vienas vartotojas gali publikuoti vieną kūrinį. Iš viso per dieną svetainėje publikuojama 50–80.

Ar privalomai būtina (kodėl?) pasirinkti tariamą kitą vardą?

Nesu tikra, ar klausimą supratau teisingai. Jeigu jūs turite omeny pseudonimą (niką), kuris mūsų svetainėje yra vadinamas Autoriaus vardu – jį autoriai gali pasirinkti kokį tik nori. Tai taip pat gali būti jų tikrasis vardas ir pavardė.

O kodėl beveik visi (ar visi?) kūrinių pateikėjai pasirenka pseudonimą, o ne pasirašo savo tikraisiais vardais?

Šiuo klausimu buvo atlikta apklausa svetainėje (galite pasklaidyti apklausų archyvą http://www.rasyk.lt/index.php/fuseaction,polls.archive, kuriame rasite pseudonimų tyrimo rezultatus, tyrimo klausimai yra sunumeruoti, taigi lengvai atskirsite nuo kitų). Apibendinti gana sunku, tačiau pagrindinės priežastys turbūt dvi – tai yra priimta bendravimo internete norma, o tuo pačiu tai yra galimybė pasislėpti nuo pažįstamų.

Jūsų svetainės šiukšliadėžė yra įdomus dalykas (man labai labai patiko). Vėlgi kas nusprendžia, kad vienam ar kitam tekstui tinkamiausia vieta – šiukšliadėžė?

Šiukšliadėžė – kategorijos pavadinimas ir ji yra lygiavertė su kitais skyreliais – jai nėra taikomos jokios specialios taisyklės. Pats autorius sprendžia, į kurią kategoriją talpinti kūrinį – šiukšliadėžė yra vienas iš pasirinkimų. Tiesa, kartais administratoriai perkelia tekstą į šiukšliadėžę tuomet, kai jis yra akivaizdžiai ne tame skyrelyje, kuriame turi būti (sakykim, eilėraštis scenarijuose ar prozos gabalas eilėse).

Pamiršau, kuriais metais svetainė išleido knygą. Kam prireikė iš virtualios erdvės pereiti į tradicinį formatą? Koks tos knygos likimas?

Knyga buvo išleista 2005 metų pradžioje. Virtuali erdvė turi savo specifiką, tradicinė knyga – savo. Ši knyga – tai bandymas priartinti vieną prie kitos. Be to, daugumos internetinių autorių svajonė yra pamatyti savo tekstus ne kompiuterio ekrane, o knygos puslapiuose – knyga vis dar yra siekiamybė net ir vis virtualėjančiame pasaulyje. Pamėginome šiems autoriams padėti ir kartu pristatyti „virtualią“ kūrybą visuomenei, kuri ne taip dažnai apsilanko internete.

Apie knygos likimą daug pasakyti negaliu. Turbūt panašus į daugumos tokio tipo almanachų likimą – ją įsigijo svetainės autoriai ir lankytojai, ir galbūt dar vienas kitas pašalinis asmuo, ir dabar tai tėra svetainės istorijos faktas. Tačiau savo laiku ji buvo reikalinga ir svetainei, ir jos autoriams, taigi, savo misiją atliko. Tiesa, ją vis dar galima rasti ir įsigyti Vilniaus centriniame knygyne – pati mačiau.

Beje, Vidmantas man sako, kad žadėjo jums tą knygą dovanot, bet taip ir nepadovanojo. Paskutinių keletą egzempliorių dar turiu – mielai padovanočiau vieną, jei tik pasakytumėte, kaip ją jums perduot...