Šiemet minime 100-ąsias Vilniaus universiteto profesoriaus ir bibliotekos direktoriaus Levo Vladimirovo (1912–1999) gimimo metines. 2012 m. lapkričio 15–16 dienomis Vilniaus universitete vyko konferencija, skirta L. Vladimirovui atminti. Pasibaigus pirmajai konferencijos dienai, jos svečiai ir visi norintieji buvo pakviesti į Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salę, kur atidaryta paroda Vetera reducta (Sugrąžinta praeitis). Joje eksponuojamos knygos, kurias L. Vladimirovas sugrąžino į Vilniaus universiteto biblioteką iš Rusijos ir Ukrainos bibliotekų. Parodos organizatoriai teigė, kad L. Vladimirovas sumanė ir įvykdė neįmanomą dalyką – 1956–1959 m. sugrąžino universitetui didelę dalį XIX a. išgrobtų knygų.
Parodos Vetera reducta atidarymo proga susirinkusius svečius sveikino Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė, universiteto prorektorius doc. dr. Juozas Galginaitis. Jis grąžintas knygas palygino su namo parvestomis paklydusiomis avelėmis. Profesorius Vygintas Bronius Pšibilskis Vilniaus universiteto biblioteką prilygino feniksui, vis pakylančiam iš pelenų.
Prieš pakviečiant parodos lankytojus apžiūrėti eksponatų, pristatytas bibliotekos darbuotojų parengtas katalogas Vetera reducta: sugrąžinta praeitis (sudarytojai Ina Kažuro ir Evaldas Grigonis, išleido Vilniaus universiteto leidykla), kuriame aprašoma L. Vladimirovo veikla ir siekiai sugrąžinti kultūros vertybes į Vilnių. Iliustruotame parodos kataloge pateikiama ir trumpa grąžintų knygų apžvalga pagal miestus (Odesa, Maskva, Sankt Peterburgas, Kijevas, Charkovas). Katalogo sutiktuvėse kalbėjo I. Kažuro. Ji teigė, kad rengiant kataloge įdomiausia buvo tai, iš kur atvežtos knygos, jas identifikuoti, suskaičiuoti. Paaiškėjo, kad dabar Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriuje yra 17853 parvežti leidiniai. Katalogo rengėjos teigimu, šis darbas yra atspirties taškas naujiems moksliniams tyrimams. Sudarytoja teigė, kad katalogu Vetera reducta: sugrąžinta praeitis siekiama atkreipti ne tik mokslininkų, bet ir visos visuomenės dėmesį į L. Vladimirovo knygų grąžinimo akciją ir jos reikšmę.
Iš 17853 L. Vladimirovo dėka į universitetą grąžintų leidinių eksponuoti P. Smuglevičiaus salėje buvo atrinkti 76: tie, kurie, pasak katalogo ir parodos sudarytojų, labiausiai išsiskyrė meniniu apipavidalinimu ir kultūrine verte. Ekspozicijos knygos išdėstytos pagal grąžinimo chronologiją, eiliškumas atskleidžia knygų grįžimo į Lietuvą kelią. Šio kelio etapai atsispindi atskiruose parodos skyriuose. Pirmiausia pristatomas iš Odesos pargabentas Martyno Mažvydo Katekizmas. Pabrėžtina tai, kad per parodos atidarymą įvyko neeilinis įvykis – vienu metu P. Smuglevičiaus salėje buvo galima pamatyti ir M. Mažvydo Katekizmą (1547), ir Mikalojaus Daukšos išverstą į lietuvių kalbą Katekizmą (1595), grąžintą iš Maskvos. M. Mažvydo Katekizmas jau penktus metus iš eilės būdavo eksponuojamas tik balandžio pirmąją – Vilniaus universiteto įkūrimo dieną.
Antrasis parodos skyrius skirtas knygoms, grąžintoms iš Maskvos. Iš ten grįžo 88 knygos, tarp jų ir jau minėtas M. Daukšos Katekizmas. Parodos lankytojai taip pat gali išvysti ir trikalbio Konstantino Sirvydo žodyno Dictionarium trium linguarum in usum studiosae iuventutis (Trijų kalbų žodynas studijuojančiai jaunuomenei) trečiąją laidą (1642).
Trečiame parodos skyriuje eksponuojami leidiniai iš Sankt Peterburgo. Iš 10054 knygų, pargabentų iš Rusijos mokslų akademijos bibliotekos Sankt Peterburge, P. Smuglevičiaus salėje galima pamatyti tokius leidinius kaip romėnų oratoriaus Marko Tulijaus Cicerono kalbų rinkinį In Catilinam oratio (Katilinarijos), taip pat Vilniaus universiteto profesoriaus Joachimo Lelevelio veikalo Senovės istorijos tyrinėjimų geografijos pažiūriu priedą – atlasą su 19 XIX a. žemėlapių. Net 27119 knygos buvo grąžintos iš Kijevo, tarp jų XVII a. architektūros teoretiko ir rašytojo Selrlio Sebastiano veikalo I sette libri dell\'architettura (Septynios architektūros knygos) vertimas į flamandų kalbą. Paskutinė parodos dalis skirta knygoms, pargabentoms iš Charkovo imperatoriškojo universiteto bibliotekos. Iš ten į Vilnių sugrįžo 666 knygos.
Per atidarymą daug dėmesio susilaukė ir pati paroda, ir jos katalogas Vetera reducta, kurį mielai įsigijo parodos svečiai. Kaip teigė parodos organizatoriai, visos lėšos, surinktos iš katalogo, bus skirtos restauruoti ir konservuoti bibliotekos knygas. Kaip ir kiekviena paroda P. Smuglevičiaus salėje, ši truks pusę metų – L. Vladimirovo Vilniaus universitetui grąžintas knygas lankytojai galės apžvelgti iki 2013 birželio 15 dienos. Tikimasi, kad paroda ir katalogas domins visuomenę, o mokslininkus įkvėps naujiems tyrinėjimams. Kaip teigė prof. V. B. Pšibilskis, Lietuvai reikia daugiau tokių vladimirovų, kurie ne tik teigtų meilę Lietuvos kultūriniam palikimui, bet ir rodytų tai savo darbais.
