Rašyk
Eilės (73970)
Fantastika (2198)
Esė (1499)
Proza (10427)
Vaikams (2534)
Slam (49)
English (1129)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 25 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Nacionalinė galerija knygų lentynoje

2002-12-04
Nacionalinė galerija knygų lentynoje

Lietuvos dailininkų sąjunga – viena aktyviausiai Nacionalinės galerijos buvimu besirūpinanti organizacija. Šios galerijos reikalingumu sunku suabejoti. Išties dėl lėšų stokos leidžiama nedaug katalogų, žymių XX a. II pusės menininkų kūriniai laikomi jų ar jų vaikų namuose, ten, kur juos priglaudžia kokios nors valstybinės įstaigos, ir kitur. Tačiau visa tai jau seniai žinoma, ir perregimas galerijos vaiduoklis vis ryškiau materializuojasi, po truputį įgaudamas kūną ir kraują. O kol kas LDS demonstruoja, ką galima padaryti dabartinėje situacijoje, pristatydama savo autorius jei ne galerijos salėse, tai bent jau popieriniu pavidalu.

Lapkričio 14 d. Dailininkų sąjungoje buvo parodytos trys naujos knygos, tęsiančios šiais metais pradėtą leisti "Šiuolaikinių lietuvių dailininkų" seriją. Šįkart pagerbti Aldona Keturakienė, Zinaida Vogelienė ir Arvydas Šaltenis. Knygelės nei storos, nei puošnios (nesakau, kad negražios, – estetiškos ir vienodai apipavidalintos), tačiau labai reikalingos. Parengtos profesionaliai, su menotyriniais Lijanos Natalevičienės, Danutės Zovienės, Ramintos Jurėnaitės tekstais ir autorių kūrinių reprodukcijomis, jos išties liudija LDS pasiryžimą pristatyti iškiliausius savo gretų narius, iki šiol nesulaukusius deramo įvertinimo. Valstybinė kultūros politika, matyt, nesiekia taip toli, kad katalogais pagerbtų valstybei nusipelniusius ar tiesiog šiaip gerus menininkus, kurie, jeigu gyventų didesnį dėmesį savo kultūrai skiriančiose šalyse, jau tikrai turėtų ne po vieną spausdintinį savo kūrybos įvertinimą. 

Šiose knygose, be įvadinių menotyrinių tekstų, atskleidžiančių autorių vietą lietuvių dailės žemėlapyje, jų kūrinių aprašymų, pateikiami ir labai reikalingi bibliografiniai duomenys, išvardijamos parodos ir svarbesni kūriniai. Vilniaus dailės akademijos rektorius Arvydas Šaltenis knygelę baigia poetiška autobiografine esė, kuri yra įdomi savaime – kaip tapytojo, prisimenančio savo vaikystę, gyvenimo siūlo vėrimas per Uteną, tapybos studijas, sovietinę armiją, dėstymą "Černiachovskėj ir Konarskinėj", Sąjūdį ir kita, kaip menininko pasaulio regėjimo iliustracija, kaip puikus šaltinis vėlesniems – jau dailės istorikų – tekstams. O tapytojo prisipažinimas, kad dar norėtų nutapyti ir savo "Bulvių valgytojus", ir "Sūnų paklydėlį", skamba įtikinamai, graudokai ir žmogiškai. 

Rimti lietuvių menininkai, ne vieną savo gyvenimo dešimtmetį atidavę lietuviškos dailės turtinimui, ne visuomet sulaukia oficialių įvertinimų. Ne visuomet dailėtyrininkai išdrįsta bruktis į tapytojų, grafikų ar tekstilininkų dirbtuves, prašydami parodyti naujus ar labiau pavykusius kūrinius; ne visuomet galiausiai pavyksta sugaudyti privačiose kolekcijose laikomus ar iš Lietuvos išvežtus darbus, ir kai kurie vardai lietuvių dailės istorijoje taip ir lieka vien tik vardai, už jų atmintis nepateikia jokio kūrinio, su jais susijusio. Dabar jau galima ištiesti ranką į lentyną ir pavartyti – net penketą knygučių. Be abejo, norėtųsi visos lentynos. Arba galerijos. Geriausiai – ir vieno, ir kito, kaip ir turėtų būti. Tik apie Nacionalinę galeriją šiuo aspektu nebesakysiu nieko, o jei Lietuvos dailininkų sąjunga ir toliau dirbs su tokiu užsidegimu bei meile savo autoriams, tai netrukus lentyna neabejotinai bus kur kas pilnesnė.



Jurgita LudavičIenė
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą