Mylėjęs visą pasaulį ir jo kalbas

Prieš šimtą metų toli nuo tėvynės pasaulį paliko Georgas Julius Justus Sauerweinas. Šiam žmogui apibūdinti vartojami įvairūs epitetai ir palyginimai, kurių svarbiausi galėtų būti humanistas, tautų lygių teisių gynėjas, taikos šalininkas, politikas, poetas ir poliglotas. Sauerweinas kalbų mokėjo apie 60 ir daugeliu jų kūrė, jei reikėjo, naują kalbą galėjo išmokti tarp ja kalbančiųjų praleidęs dvi savaites. Buvo kuklus, pasiaukojantis, geranoriškas, silpno kūno, jautrus gamtos grožiui, neturėjo turto, namų ir pilietybės. Palikimas, kuris jam pelno amžinybę, yra jo kūryba. Gyvam esant nedaugelio buvo suprastas, šiandien laikomas epochos atradimu. Pirmieji Sauerweiną įvertino lietuviai, sorbai ir norvegai, vėliau – vokiečiai, dabar tyrinėja ir kitos tautos. Greičiausiai tikrieji Sauerweino pažinimo laikai ateis XXI amžiuje. Tai pranašauja įvairiomis kalbomis leidžiamos jo kūrybos knygos ir knygos apie jį, tarptautiniai zauerveinikos simpoziumai, sukakčių minėjimai. Šių eilučių autorius spalio pradžioje dalyvavo Sauerweino gimtojo Gronau miesto renginyje, skirtame žymiojo piliečio 100-osioms mirties metinėms. Miesto bendruomenė uoliai tęsia tai, ką pradėjo Sauerweinas: puoselėja tautų savitarpio supratimą ir jo skelbtus humanistinius idealus. Būdamas Gronau, galėjai pasijusti šiuolaikiniu Europos piliečiu: vokiečiai, norvegai ir lietuviai kartu giedojo Europos Sąjungos himną, kalbėjo apie bendrus, taip pat savo tautų reikalus, ir kartais savo kalba. Lankėme Sauerweino kapą, padėjome gėlių, klausėmės kalbų, kurios galėtų būti mūsų minčių ir darbų orientyrai. Vieną tokių, pasakytų senųjų skandinavų kalbų dėstytojo ir fundamentalios monografijos „Georgas Sauerweinas – europietis ir kraštietis“ (2000) autoriaus norvego Oskaro Vistdalo, teikiame savaitraščio skaitytojams.