Rašyk
Eilės (69967)
Fantastika (2129)
Esė (1665)
Proza (10135)
Vaikams (2419)
Slam (55)
English (1059)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Knygos „Sibiro haiku“ sutiktuvės

2018-01-02
Knygos „Sibiro haiku“ sutiktuvės

Turime puikią dovaną jauniesiems Nacionalinės bibliotekos bičiuliams. Pasitikdami Jurgos Vilės ir Linos Itagaki komiksų knygą „Sibiro haiku“, rengiame knygos pristatymą, knygos iliustracijų parodą ir kūrybines komiksų piešimo dirbtuves. Bet apie viską iš eilės.

Apie knygą

Algiukas svajoja palakioti po pasaulį su savo draugu žąsinu Martynu. Netrukus taip ir nutinka, tačiau visiškai kitaip, nei jis vaizdavosi... Ankstyvą 1941 metų birželio rytą pulkas kareivių išverčia Algiuką, jo sesę Dalią, tėtį Romą ir mamą Uršulę iš lovų ir liepia ruoštis kelionėn – taip lietuviai būriais ne savo noru iškeliauja į Sibirą. Kodėl juos ištremia? Kuo jie prasikalto? Kur tas Sibiras? Galybė klausimų dūzgia Algiuko galvoje. Ten, tolimoje, svetimoje ledo šalyje, šeimai tenka išgyventi valgant sušalusias bulves, ašaromis sūdant sriubą ir dainomis šildant širdis. Ten gimsta tremtinių choras „Obuoliai“, ten dainuojant užauga sparnai... kol prabėgus ilgoms dienoms, mėnesiams, metams vaikus iš Sibiro išgelbės „našlaičių traukinys", o šią istoriją galės pasakoti grįžusieji.

Jurgos Vilės ir Linos Itagaki komiksų knygoje „Sibiro haiku“ pasakojama istorija atskleidžia ne vieno Algiuko likimą – tokių skaudžių šeimos istorijų apie gyvenimą tremtyje slepia širdyje kiekvienas lietuvis, tačiau neužrašytos ar nenupieštos jos grimzta užmarštin... Knygą gali pradėti skaityti vaikai nuo aštuonerių metų, tačiau ji įdomi ir suaugusiesiems. Tuo pačiu metu vyks ir Linos Itagaki  šiai knygai sukurtų iliustracijų parodos atidarymas. Ekspozicija Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvėse veiks iki vasario 11 d.

Apie parodą

Parodoje pristatomos „Sibiro haiku“ knygai sukurtos iliustracijos. Šią 240-ies puslapių knygą autorės kūrė beveik metus laiko. Iliustruotoja Lina Itagaki viską piešė ir rašė ant popieriaus, skenavo ir iliustracijas užbaigė Photoshopo programa. Parodoje galite pamatyti ir palyginti pradinį ir galutinį vaizdą. Norėdama atkurti tuometinę aplinką, žmonių išvaizdą, Lina naudojosi tremties nuotraukų archyvais. Pagrindiniai knygos veikėjai smarkiai stilizuojant buvo piešti pagal tikras knygos teksto autorės Jurgos Vilės šeimos narių nuotraukas. Tekstą buvo pasirinkta rašyti ranka, kad jis kuo natūraliau susilietų su piešiniais, taptų iliustracijos dalimi. Ši knyga nėra tradicinė komiksų knyga – nemažai vietos joje užima tiesiog tekstai su iliustracijomis, nors visi dialogai pavaizduoti komiksų stiliumi. Po parodos atidarymo bibliotekos lankytojų laukia staigmena – kūrybinės dirbtuvės.

Apie dirbtuves

Dirbtuvės vyks netrukus po knygos pristatymo ir iliustracijų parodos atidarymo. Kūrybines komiksų piešimo pamokėles ves dailininkė Lina Itagaki. Norinčius dalyvauti prašome registruotis iš anksto.

Trumpai apie renginį

Data sausio 6 d.
Laikas

12 val. – knygos pristatymas ir parodos atidarymas
13 val. – kūrybinės komiksų piešimo dirbtuvės

Vieta Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas, I a.
Dalyvavimas įėjimas laisvas, tik į kūrybines dirbtuves prašome registruotis čia ›
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“ ›


 
Vieta: Vilnius
Pradžia: 2018-01-06 12:00
Planavo eiti Sąrašas tuščias, bet gal tu planuoji dalyvauti?
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Blogas komentaras Rodyti?
2018-01-02 21:28
Nuar
Graži, skausminga ir įsimintina knyga. Tik vienas vardas netinkamai joje įrašytas. Žmogaus, kuris rūpinosi našlaičių gabenimu į Lietuvą vardas ne Alfonsas, bet Jonas. Ir jis nebijojo. Pats asmeniškai, be jokio pritarimo tuometinėje vyriausybėje, pasirašinėdavo pargabenti turimų vaikų sąrašus. Tai tas žmogus, kuris anksčiau, karo metais, rinko po visus Sibiro vaikų namus tėvų netekusius lietuvių vaikus į vieną vietą, ir istorikams nežinomu būdu sugebėjo 1944 metais gauti vagonus ir garvežius "našlaičių traukinio" ešalonams bei parvežti visus į tėvynę. Dabar užmirštas. Šiandiena specialiai pažiūrėjau į mokyklos, kurioje jis dirbo, tinklalapį, vadovų sąrašus. Jo pavardės ten net nėra. Nors forume buvę mokiniai iki šiol apie jį kalba, kaip apie patį geriausią savo mokytoją ir direktorių. Taip jau nutiko, kad aš žinau, kokiu būdu pavyko gauti "našlaičių traukiniui" vagonus ir garvežius. Žinau, kodėl jiems važiuojant perkrautuose keliuose buvo stabdomi kariniai sąstatai. O dar vėliau, po karo, jau Lietuvoje, kokiu būdu buvo ruošiami ir kur tvirtinami gelbėjamų vaikų sąrašai, iš kur atsirado tie stebuklingi svarbus dokumentai, apie kuriuos knygoje šneka jos herojai vaikai. Tai žinant, aš dar labiau gerbiu šį žmogų už jo drąsą. Ilsėkis ramybėje, matematikos mokytojau.   
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą