Kilmingųjų žurnale - dėmėsys literatūrai, menui, kultūrai

Pasirodė prieš dešimt metų pradėto leisti Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) žurnalo „Lietuvos bajoras“ dešimtas numeris. Jubiliejinis leidinys skiriasi nuo ankstesnių. Jo metrikoje atsirado paantraštė: istorijos ir kultūros žurnalas. Dvigubai pastorėjusio (iki 64 p.), 1000 egz. tiražu išleisto leidinio naujas vyriausiasis redaktorius – Leonas Peleckis-Kaktavičius.

Redaktoriaus įžanginio žodžio pagrindinis leitmotyvas – noras matyti kitokį, nei iki šiol leistas, žurnalą, – gyvą, labiau atspindintį dabartį, įdomų ir platesnei visuomenei. Keli aštrūs Sigito Gedos sakiniai iš šiemet skelbtų užrašų siūlomi kaip akstinas tolerantiškai, kultūringai, bajoriškai diskusijai.

Žurnale spausdinami tekstai turėtų sudominti tuos, kurie neabejingi knygai, menui, įkvėpimo akimirkoms, iškilių protėvių nuveiktiems kultūros darbams. „Lietuvos bajoro“ žurnalas nuo šiol tampa ir rašytojų tribūna. „Literatūros ir meno“ rubrikoje pristatomi Vytautas Martinkus (apsakymas „Pasiuntinybė“), Silvija Peleckienė (noveletės), Vacys Reimeris (eilėraščiai), knygos ženklų meistras Vytautas O. Virkau iš Čikagos. Pasakojimas skirtas pirmajai moteriai rašytojai, kilusiai iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, – grafaitei Sofijai Tyzenhauzaitei.

Jubiliejiniame leidinyje prisimenama pirma profesionali lietuvių aktorė Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė. Fotopasakojimas „Pirmasis bajorų vakaras Ch. Frenkelio rūmuose“ nukelia skaitytoją į vieną gražų pavasario vakarą, į kurį susirinko daug kultūros, meno žmonių. Rūmų menėse skambėjo baroko muzika, aktorė Faustina Laurinaitytė skaitė Adomo Mickevičiaus, Sigito Gedos, Kornelijaus Platelio eilėraščius, Silvijos Peleckienės noveletes. „Europoje mes ne nuo 2004-ųjų gegužės 1-osios, bet nuo XV amžiaus, kai septyni Šiaulių krašto bajorai pasirašė Kražiuose stojimo į Europą dokumentą“, – kalbėdama apie bajorų nuveiktus didelius darbus Lietuvos kultūrai, švietimui, akcentavo aktorė Undinė Nasvytytė.

Puslapiai „Iš dabarties“ skirti grafaitės Onos Zubovaitės sūnaus Mečislovo Oertelio pasiryžimui atkurti Jonaitiškių dvarą. Inžinierius iš profesijos demonstruoja atkaklumą: sovietmečiu nugyventa gimtinė keičiasi, po poros metų M. Oertelis 70-mečio proga pasiryžęs čia sukviesti giminę, tarp kurios kilmingų protėvių – ne tik Zubovai, bet ir Čiurlioniai.

Įsimintini tekstai apie kunigaikščius Oginskius ir filantropijos tradicijas Plungėje, Vandos Sirjatavičiūtės šeimos istorijos užrašai, – ją paskatino užfiksuoti profesorė Vanda Daugirdaitė-Sruogienė. „Mokslo“ rubrikos publikacijos – apie karališkuosius Jogailos antspaudus bei socialinius pokyčius žemaičių politiniame elite XVI amžiuje. Iš diskusijos „Kas šiandien turi teisę vadintis aristokratais“ puslapių bene labiausiai įsidėmėtini VU doktorantės, LBKS senatorės Indrės Chmieliauskaitės žodžiai: „Aristokratais galime vadinti tik tokius asmenis, kurių gyvenimas ir darbai liudija nepaliaujamą kilnumo, teisingumo, artimo meilės ir kitų dvasinių vertybių laikymąsi“.

Žurnalas gausiai iliustruotas. Pirmame viršelyje – dailininkės Janinos Malinauskaitės drobės „Barbora Radvilaitė“ reprodukcija, ketvirtame – reta nuotrauka, kurioje – trys XX a. šviesuoliai: Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė ir Juozas Tallat-Kelpša Vilniuje, 1909 m. rugpjūčio 15 d., pažymint lietuviškos scenos 10-metį.