Įminta rašytojo Romain Gary kilmės mįslė

Romainas Gary - žinomas visame pasaulyje rašytojas, sukūręs daugiau nei 30 literatūros kūrinių, dviejų Goncourt`ų premijų laureatas (ši premija buvo įsteigta 1896 m.). Tai vienintelis atvejis, kai ši premija įteikta dukart tam pačiam rašytojui. Pirmąją premiją R.Gary gavo 1956 m., antrąją gavo pasirašęs Emilio Ažaro slapyvardžiu.

Romainas Gary - Antrojo pasaulinio karo didvyris, diplomatas, Garbės legiono ordino ir Prancūzijos ordino "Už išvadavimą", įteikto jam paties De Golio, kavalierius. Tačiau ir paties rašytojo gyvenimas bei kūryba - neįtikėtinai įdomus literatūros kūrinys. Tikrasis rašytojo vardas - Romanas Kacevas (Roman Kacev).

Ilgą laiką rašytojo kūrybos palikimo ir biografijos tyrinėtojai manė, kad jis gimė Rusijoje (Maskvoje ar Sankt Peterburge), o 1917 m., kai berniukui suėjo 3 metai, jo motina Nina Borisovskaja išvežusi jį į Lietuvą. Vėliau, 1927 m., motina su sūnumi persikėlusi į Paryžių. Gimė įvairių R.Gary biografijos versijų.

Lietuvių skaitytojui žinomi kai kurie R.Gary kūriniai ("Aušros pažadas", "Europietiškas auklėjimas " ir kt.).

Nemažai duomenų, tikrų ir prasimanytų, pateikė literatūros tyrinėtoja Elena Baliutavičiūtė savo straipsnyje "Atskleistos ir neišaiškintos rašytojo Romaino Gary paslaptys" ("Tarp knygų", 1999 m., Nr.11). Ji primena, kad 1999 m. Vilniuje, Basanavičiaus gatvėje Nr. 18, atidengta memorialinė lenta, skelbianti, kad šiame name 1917-1923 m. gyveno žymus prancūzų rašytojas, gimęs Vilniuje. Remdamasi enciklopedija (autorė nenurodo, kuria), ji rašo, kad R.Gary gimė Vilniuje 1914 m. gegužės 8 dieną. Tačiau toliau ji abejoja dėl gimimo vietos ir mano, kad būsimasis rašytojas išvydo pasaulį Maskvoje ar Sankt Peterburge, o Vilnius buvęs paminėtas klaidingai.

Straipsnyje pažymima, kad rašytojo tėvo vardą gaubia paslaptis. Vieni tvirtina, kad jo tėvas buvęs garsus rusų aktorius Ivanas Možuchinas, lankęs rašytojo šeimą dar Vilniuje, ją kartais paremdavęs ir materialiai. E.Baliutavičiūtė pasitelkia ir vokiečių enciklopediją, kurioje teigiama, kad R.Gary tėvas buvo gruzinų diplomatas Leiba Kacevgaris (kituose šaltiniuose Leiba Kacev, Kassev ir net Kasew).

Straipsnio autorė mano, kad R.Gary motina buvo Mina Josel, žydo laikrodininko duktė, ankstyvoje jaunystėje du kartus ištekėjusi ir išsiskyrusi. R.Gary, dar vaikas, atvykęs į Vilnių kartu su savo motina ir aukle. Čia jo motina atidarė aukštosios prancūzų mados saloną. Vilniuje būsimasis rašytojas gavo pradinį išsilavinimą. Tačiau Vilnius buvęs tik miestas "pakeliui į Prancūziją". 1928 m. R.Gary kartu su motina persikėlė į Prancūziją ir įsikūrė Nicoje.

Iš visko sprendžiant, daugelio R.Gary biografų spėliojimų šaltinis yra jo autobiografinis romanas "Aušros pažadas". Remiamasi rašytojo kūriniu, dažnai jį cituojant, tačiau užmirštant, kad tai grožinės literatūros kūrinys, kuriame faktai susipina su prasimanymais. Romane pasakojama, kad R.Gary ankstyvoji vaikystė prabėgo Maskvoje. Tačiau rašytojas, beje, netvirtina, kad jis gimęs Maskvoje.

Atskleisti tikruosius R.Gary biografijos faktus ir paneigti kai kuriuos spėliojimus padeda archyviniai dokumentai.

Lietuvos valstybės istorijos archyve Vilniaus miesto žydų bendruomenės 1914 m. gimimo metrikų knygoje yra įrašas rusų ir hebrajų kalbomis, kad 1914 m. gegužės 8 d. gimė Romanas, sūnus Trakų antros gildijos pirklio Leibos Kacevo, Faivušo Davido sūnaus ir Minos, Joselio dukters (f.728, ap.4, b.241, l.133v-134, Nr.233). 1914 m. adresų knygoje "Vsia Vilna" nurodytas adresas, kuriuo gyveno rašytojo tėvas Leiba Kacevas, Faivušo sūnus, - Sirotskajos g. Nr.6a (dabar Subačiaus g. Nr.8). Tame pačiame name gyveno ir Leibos tėvas - Faivušas Kacevas, Morducho sūnus. Taigi tuo metu, kai gimė Romanas Kacevas-Gary, šeima gyveno būtent šiame name. Todėl galima tvirtinti, kad būsimasis rašytojas gimė būtent čia.

Archyviniai dokumentai padėjo susidaryti išsamesnį Leibos Kacevo, Romaino Gary tėvo, giminės vaizdą. Leiba Kacevas buvo Vilniaus miestelėno Faivušo Davido (Morducho Šliomos sūnaus) Kacevo ir Rivkos Zlatos (Borucho Fišelio dukters) Trabun sūnus. Vėliau šeima prasigyveno ir buvo priskirta prie Vilniaus pirklių sluoksnio. Greičiausiai Romaino Kacevo gimimo įraše padaryta klaida, nurodant, kad jo tėvas Leiba buvo Trakų, o ne Vilniaus pirklys. Visi kiti archyviniai dokumentai liudija, kad Kacevų giminė buvo priskirta Vilniaus žydų bendruomenei.

Leibos Kacevo šeima buvo daugiavaikė. Be Leibos Kacevo, gimusio 1883 m. birželio 24 d., šeimoje buvo dar penki vaikai: Joselis (gimęs 1884 m. rugpjūčio 21 d.), Jakovas (gimęs 1885m. gruodžio 14 d.), Berta (gimusi 1887m. rugpjūčio 7 d.), Boruchas (gimęs 1888m. spalio 27 d.) ir Rachilė (gimusi 1890 m. birželio 30 d.). Leiba Kacevas vedė 1912-aisiais. Tai liudija Vilniaus apylinkės žydų bendruomenių (vieta nenurodyta) santuokos metrikų knygos įrašas: 1912 m. rugpjūčio 28 d. Leiba Kacevas, antros gildijos pirklio Faivušo Davido sūnus, nevedęs, Vilniaus miestelėnas, 29 metų, susituokė su Mina Bregštein, Joselio dukterimi, išsiskyrusia Varšuvos miestelėne, mergautinė pavardė Ovčinskaja, 33 metų.

Taigi mums pavyko surasti ne tik tikslią Romaino Gary gimimo datą ir vietą, bet ir nustatyti tikruosius jo tėvų vardus. Santuokos įrašas apytikriai nurodo ir rašytojo motinos Minos gimimo metus - 1879 metai. Dokumentas taip pat liudija, kad tai buvo antroji Minos santuoka po skyrybų su Bregšteinu.

Deja, antroji santuoka taip pat nebuvo sėkminga. Matyt, dėl to Mina su sūnumi persikėlė į Maskvą. Oficialiai ši santuoka buvo nutraukta vėliau, 1929 m. spalio 17 dieną. Tai liudija archyvinių dokumentų įrašas (f.1817, ap.1, b.398, l.26, Nr.37). Mums pavyko rasti du įdomius įrašus apie kai kuriuos rašytojo šeimos narius. Leiba Kacevas, rašytojo tėvas, turėjo brolį Boruchą. Pastarasis - R.Gary dėdė. Jis vedė 1914 m. spalio 9 d. (f.728, ap.4, b.484, l.196, Nr.26). Jo žmona - dantų gydytoja Rivka Ovčinskaja, Joselio duktė, greičiausiai buvo tikra rašytojo motinos Minos sesuo, taigi rašytojo teta pagal motinos liniją. Mes manome, kad Imperatoriškojo Varšuvos universiteto Teisės fakulteto studentas Boruchas Abramas Ovčinskis, Joselio sūnus, vedęs Švenčionių miestelėno Solomono Ovčinskio dukterį Manę, buvo R.Gary motinos brolis. Tai reiškia, kad jis buvo rašytojo dėdė pagal motinos liniją. Šis faktas paaiškina rašytojo motinos Minos Ovčinskajos ryšį su Varšuva.

Kaip rodo archyviniai dokumentai, Ovčinskiai yra kilę iš Švenčionių. Namų knygų įrašai (pateikiami žemiau) patvirtina rašytojo motinos Minos ryšį su Švenčionių miesteliu. Ovčinskių šeima turėjo būti gana pasiturinti, kadangi tik pasiturintys žydai galėjo savo vaikus leisti mokytis.

Pohuliankos gatvės namo Nr.16 (dabar J.Basanavičiaus g. Nr.18) XX amžiaus trečiojo dešimtmečio dokumentuose (laikomi Lietuvos centriniame valstybės archyve) esama 3 įrašų apie Kacevų šeimą lenkų kalba:

1. Kaceva Mina, tėvai Joselis ir Gitel, gimusi 1879 m., gimimo vieta - Kurskas (?), namų šeimininkė, ištekėjusi, atvykusi iš Varšuvos, registracijos data 1921 m. rugsėjo 20 d., turi liudijimą, išduotą 1913 m. sausio 7 d. Vilniuje, [sūnus] Kacevas Romanas, motina Mina, 7 metai (f.64, ap.6, b.8107, l.9-10, 1921m.);

2. Kaceva Mina, tėvai Joselis ir Gitel, gimusi 1879 m., gimimo vieta - Švenčionys, ištekėjusi, žydė, prekybininkė, atvyko iš Italijos, registracijos data 1925 m. balandžio 28 d.,

[sūnus] Kacevas Romanas, tėvai Mina ir Leiba, 10 metų, nevedęs, žydas, atvyko iš Italijos, registracijos data 1925 m. balandžio 28 d. (f.64, ap.6, b.8108, l.17-18, 1925m.);

3. Kaceva Mina, tėvai Joselis ir Gitel, gimusi 1879 m., gimimo vieta - Švenčionys, ištekėjusi, žydė, pirklė, atvykusi iš Italijos, registracijos data 1925 m. kovo 25 d., išvyko į Švenčionis 1925 m. rugpjūčio 12 d.

(f.64, ap.6, b.8108, l.18-19, 1925 m.).

Šie dokumentai patvirtina, kad Mina Kaceva kartu su savo mažamečiu sūnumi Romanu 3-iame dešimtmetyje gyveno J.Basanavičiaus g. name Nr.18.

Savo autobiografiniame romane "Aušros pažadas" R.Gary pasakoja, kad jo motina buvo "žydo laikrodininko iš Kursko duktė". Viename archyviniame dokumente, kaip matėme, iš tikrųjų Minos Kacevos-Ovčinskajos gimimo vieta nurodytas Kurskas. Tačiau vėlesni namų knygų įrašai liudija, kad ji gimė Švenčionyse. Kodėl Kurskas paminėtas namų knygose, neaišku. Galbūt Ovčinskių šeima kuriam laikui buvo išvykusi iš Švenčionių ir atsidūrė Kurske, kur ir gimė Mina.

Romane "Aušros pažadas" rašytojas pasakoja, kad jo tėvas kartu su savo antrąja šeima (žmona ir dviem 15-16 metų vaikais) nužudytas dujų kameroje. Tai liudija, kad rašytojas nebuvo abejingas tėvo tolesniam likimui.

Žinoma, kad Leibos Kacevo ir Minos Ovčinskajos santuoka truko neilgai. Vilniaus miesto žydų rabinato metrikų knygose yra įrašai apie jo ir antrosios žmonos vaikus: duktė Valentina gimė 1925 m. birželio 10 d. (įrašas apie jos gimimą padarytas 1931 m. Vilniaus miesto magistrato sprendimu), sūnus Pavelas gimė 1926 m. kovo 19 d., tačiau įrašas apie jo tėvą Leibą Kacevą padarytas tik 1930 metais. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. Matyt, Leiba Kacevas su Frida Bojarskaja ilgą laiką gyveno civilinėje santuokoje (iki oficialių skyrybų su Mina Ovčinskaja, užregistruotų 1929 m.). Oficialiai Leibos Kacevo (išsiskyrusio) ir Fridos Bojarskajos santuoka užregistruota 1929 m. spalio 27 dieną. Tai patvirtina įrašas Vilniaus miesto metrikų knygose (f.1817, ap.1, b.397, l.203, Nr.404).

Leiba Kacevas su savo antrąja šeima kurį laiką gyveno Kaune. Šeima grįžo į Vilnių 1940 m. ir apsigyveno Savičiaus g. name Nr.3. Tai liudija L.Kacevo asmens kortelė, aptikta Lietuvos centrinio valstybės archyvo kartotekoje. Remiantis Vilniaus miesto 1940 m. telefonų knyga, Leiba Kacevas tikrai gyveno aukščiau nurodytu adresu ir buvo elektros ir radijo technikos prekių sandėlio, esančio Gėlių g. Nr.3, savininkas.

1996 m. Vilniaus valstybinio žydų muziejaus išleistame žinyne "Vilniaus geto: kalinių sąrašai" (t.1, p.366) rašoma, kad Leibos Kacevo šeima 1942m. gyveno Šiaulių g. namo Nr.3/5 10-ame bute. Sąraše nurodyta jo žmona Kaceva Frida ir vaikai - Valentina ir Pavelas. Taigi antroji rašytojo tėvo šeima 1942 m. pavasarį dar buvo Vilniaus gete. Kaip žinoma, 1942-1943 m. situacija gete stabilizavosi, ir masinės žudynės Paneriuose palyginti su 1941 m. kiek sumažėjo. Sąlygiškai ramus periodas baigėsi 1943 m. rugpjūčio mėnesį, kai prasidėjo masinis geto kalinių trėmimas į Estijos koncentracijos stovyklas. Vilniaus getas buvo likviduotas tų pačių metų rugsėjo 23 dieną.

Kaip ir kur žuvo Kacevų šeima? Didžiausios Estijos koncentracijos stovyklos Klogoje (Estijos valstybės archyvas) kalinių sąrašuose (sąrašai išlikę ne visi) yra duomenų apie Fridą - Leibos Kacevo žmoną ir vaikus Pavelą ir Valentiną, kurie 1944 m. gegužės mėn. dar buvo gyvi. Paties Leibos Kacevo sąrašuose nėra. Jis galėjo būti įtrauktas į neišlikusius sąrašus, mirti pakeliui į Estiją arba sušaudytas gete. Leibos Kacevo pėdsakai visam laikui pasimetė kalinių pelenuose Estijos stovyklose ar Paneriuose.

Taigi Romainas Gary gimė ne Maskvoje, ne Sankt Peterburge, o Vilniuje. Jo tėvas - ne aktorius, o Vilniaus prekijas Leiba Kacevas. Jo motina - ne Nina Borisovskaja ir ne Josel, o Mina Ovčinskaja. Memorialinė lenta, Prancūzijos ambasados ir Vilniaus miesto savivaldybės atidengta 1999 m. Gary garbei, liudija tikrąją rašytojo gimimo vietą. Tačiau lentoje nenurodytas tikrasis rašytojo vardas - Romanas Kacevas.