Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Gieda paukščiai kelią...

2005-06-19
Gegužės 27 d. į Alytų atskridusi poezijos paukštė šįkart savo sparnus išskleidė istorinėje mūsų gimtojo miesto vietoje – ant Alytaus piliakalnio, kurio papėdėje glaudęsi gyventojai kadaise davė pradžią miestui. Piliakalnio viršūnėje pastatytame aukure įžiebta ugnis dar vidurdienį pranešė miestui apie kultūros įvykį – Poezijos pavasario startą dzūkų sostinėje. Senovėje čia, ant piliakalnio, buvo sprendžiami svarbiausi klausimai: pasirašomos sutartys ar aptariami kovų su kryžeiviais planai. Šiandien čia vis dažniau sugrįžta kultūriniai renginiai. Pernai piliakalnio papėdėn daugiatūkstantinę minią sukvietė roko opera „Žuviaganys“. Šiemet čia, nuo gražiausio mūsų miesto apžvalgos taško, paskelbėme apie Poezijos pavasario šventės pradžią.

Šventinį aukurą įžiebė Alytaus rajono literatų klubo „Tėkmė“ poetė Stasė Nedzinskienė ir vilnietė rašytoja Birutė Jonuškaitė. Pirmoji atstovavo Alytaus krašto literatams, kurie savo kūryba džiugina mus visus metus ir yra tarsi tie ramūs darbininkai, nuolatos palaikantys kūrybingumo ugnį mieste, antroji į šventinį laužą įpūtė platesnių užmojų vėjų, kurie, tikėkimės, neišblės iki kitų metų ir vietiniams kultūros darbininkams padės atsilaikyti prieš abejingumą kultūrai.

Alytaus renginiui parinktas pavadinimas „Gieda paukščiai kelią“ netrukus ėmė pildytis: lenkų poetas, dramaturgas ir leidėjas Jacekas Lubart-Krzysika, pakviestas uždegti savo fakelą, išsyk vedėjos prašymo išpildyti negalėjo, nes... kūrė naują eilėraštį, įkvėptą nuo piliakalnio atsiveriančio grožio. Pabendrauti su Piliakalnio vidurinės mokyklos moksleiviais ir pro šalį skriejančiais paukščiais prie aukuro buvo pakviesti visi svečiai.

Renginio atmosferą pagyvino švelni klarneto melodija bei senovinių ragų garsai, „prašnekinę“ ne vieno dalyvio širdį.

Paskui svečiai išsiskirstė: vienų laukė susitikimas su Dzūkijos vidurinės mokyklos mokytojais, kiti kiek nerimaudami vyko į Šv. Kazimiero bažnyčią, kur jų laukė kunigas Mindaugas su „kleboniškais“ pietumis. Tie, kurie penktadienio pietums tikėjosi tik žuvies uodegėlės, buvo maloniai nustebinti stalo turtingumu, priėmimo nuoširdumu ir vos ne eilėmis ėmė liaupsinti stalą dengusios šeimininkės talentus. Deja, bažnyčioje svečių laukė nelabai maloni staigmena – išgirsti trijų kūrėjų atvyko tik trys klausytojai... Padėtį „gelbėjo“ aktorės Gražinos Urbonaitės ir dramaturgo, poeto Juozo Marcinkevičiaus erudicija bei komunikabilumas. Todėl numatytas kiek įpareigojantis pokalbis su platesne auditorija įgavo artimiems bičiuliams pritinkančio nuoširdaus pašnekesio toną ir, rodos, paliko gana šiltą įspūdį.

Vėliau svečių laukė tradicinė Poezijos pavasario dalyvių viešnagė Anzelmo Matučio memorialinio muziejaus balkonėlyje, kur jau garavo pagal šio vaikų poeto receptą paruošta žolelių arbata. Niekur ant stalų neradusį šampano estų poetą Aarne Puo vargiai sekėsi įtikinti, kad Alytus, be kitų pramonės įmonių, turi dar ir vyno bei šampano gamyklą...

Tik pavakarę svečiai pasiekė Antano Jonyno memorialinio muziejaus sodelį, kur tarp žaliuojančių krūmų jau „laukė“ alyvų žiedais pasipuošusi paukštė – kas žino, gal visų kuriančiųjų Jonynų kūrybinę mintį sauganti mūza? Vakare skambėjo Antano A. Jonyno jaunesniojo eilės, kur paukščio motyvai pasirodo ne viename eilėraštyje. Tiesa, pats eilių autorius, nuolatinis poezijos švenčių Alytuje dalyvis, šiemet neatvyko. Su skaitytojais bendravo irgi ištikima poezijos vakarų Alytuje dalyvė, viešnia iš Australijos Lidija Šimkutė, viena iš A. Jonyno premijos laureačių B. Jonuškaitė, jauniesiems atstovavo poetas Gytis Norvilas. Akordeono garsais sodą užliejo tarptautinių konkursų laureatė Gintarė Akstinavičiūtė.

Per sodą nutiestas simbolinis kilimų takas, kaip ir paukščio sparnų mostai dangumi, rodos, kvietė į tolius, į kūrybos, svajų ir didelių vilčių erdves. Klausantis vakaro svečių buvo akivaizdu, kad kūrėjus vilioja vis kiti toliai, o paukščiai jiems gieda skirtingą žmogiškąją ir kūrybinę lemtį...


Vilija Markauskienė
 
 
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą