Geriausios vokiečių vaikų ir jaunimo knygos

Vasario 21 d. Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vyko paskaita-diskusija „Vokiečiakalbė vaikų ir jaunimo literatūra. Vokietijos jaunimo literatūros premija“. Čia pat buvo galima pavartyti ir kelias dešimtis jaunimo literatūros premijai nominuotų vokiškų knygų (Juttos Bauer, Zorano Drvenkaro, Cornelios Funke, Juttos Richter, Kirsten Boie, Tamaros Bach, Hermanno Schulzo ir kt.). Prieš porą savaičių tas pačias knygas buvo galima pamatyti ir Vilniaus knygų mugėje, J. W. Goethe’s instituto stende.

Vokiečių vaikų literatūra Lietuvoje pristatoma ne pirmą kartą. Ir pranešėja Gabriela Wenke, vaikų literatūros ekspertė, žurnalo apie vaikų knygas Eselsohr (pažodžiui reikštų „asilo ausis“) įkūrėja, mūsų šalyje vieši ne pirmą kartą. Prieš šešerius metus panašus renginys vyko Kaune, jame G. Wenke pristatė geriausią paskutinių dviejų dešimtmečių (1978–1998) vokiečių vaikų literatūrą. Tada jos pranešimas buvo publikuotas Rubinaičio žurnale. Dabar pažiūrėjus, apie kokias knygas ji tada kalbėjo, matyti, kad kai kurios jų jau išverstos į lietuvių kalbą. Šiame renginyje vėlgi dalyvavo keli vertėjai, verčiantys vaikų knygas – Adomas Druktenis, Teodoras Četrauskas, Rasa Maželytė, tad galbūt po metų kitų pasirodys ir šį kartą aptartų knygų vertimai.

Renginį pradėjo ir pranešėją pristatė J. W. Goethe’s instituto Vilniuje direktorė Irmtraut Hubatsch. G. Wenke kalbėjo apie geriausią vokiečių vaikų ir jaunimo literatūrą, Vokietijos jaunimo literatūros premijai nominuotas ir ja apdovanotas knygas (1999–2003) bei apie pačią premiją – jos skyrimo kriterijus, vertinimo komisiją. Pranešimas buvo skaitomas vokiečių kalba, bet klausytojai galėjo pasinaudoti ir lietuvišku spausdintu pranešimo vertimu.

Pirmiausiai vaikų literatūros ekspertė supažindino su geriausiomis pastarųjų dešimtmečių vokiškai rašančių autorių (austrų, šveicarų, vokiečių) vaikų ir jaunimo knygomis. Šiuolaikinėje vaikų literatūroje ypač pabrėžtinas realistinės literatūros pakilimas, kuris prasidėjo dar aštuntajame dešimtmetyje. Su realistine literatūra siejami reikšmingų ir iki šiol teberašančių autorių vardai: Peterio Härtlingo, Christines Nöstlinger, Klauso Kordono, Gudrun Pausewang, Paulo Maaro, Gudrun Mebs, Dagmar Chidolue, Mirjam Pressler, Kirsten Boie ir kitų.

Nors skaitytojai visuomet mėgsta fantastinę literatūrą, Vokietijoje dažnai kyla įvairiausių diskusijų dėl jos vertės. Tačiau kai kuriems rašytojams pavyko sukurti įspūdingų fantastinių romanų: Andreaso Steinhöfelio Mechaninis princas (Der mechanische Prinz), Cornelios Funkes Rašalinis paukštis (Tintenvogel), Zorano Drvenkaro Pasakyk man, ką matai (Sag mir was du siehst) ir kiti.

G. Wenke pateikė konkrečios informacijos apie Vokietijos jaunimo literatūros premiją. Ši premija įsteigta 1956-aisiais, taigi netrukus minės savo penkiasdešimtmetį. Šiam apdovanojimui gali būti nominuojamos visos praėjusiais metais išleistos knygos – tiek originalios, tiek verstinės. Kūrinius premijai atrenka vertinimo komisija, kurią sudaro literatūros kritikai ir jaunimo atstovai, balsuojantys tik už jaunimo knygas. Pagal keturias nominacijas atrenkama trisdešimt knygų: paveikslėlių, vaikų, jaunimo ir pažintinių. Likus maždaug pusmečiui iki apdovanojimų, apie nominuotąsias knygas išleidžiamas leidinukas, kuris platinamas visoje Vokietijoje, organizuojami šių knygų aptarimai. Komisijos narius renka ir visą su premija susijusį darbą atlieka Jaunimo literatūros premijos darbo grupė. Organizacinį darbą ir pačius apdovanojimus finansuoja Federacinė šeimos, pagyvenusių žmonių, moterų ir jaunimo reikalų ministerija. Iškilmingas apdovanojimas vyksta Frankfurto knygų mugėje. Visi nominuotų knygų autoriai kviečiami į iškilmes, o laureatas paskelbiamas tik paties renginio metu.

Kadangi dėl apdovanojimų rungiasi ir vokiečiakalbiai, ir užsienio autoriai, konkurencija yra didžiulė. Nors vokiškai rašantys autoriai tais metais ir sukuria ypač gerų knygų, dažnai nugalėtoju išrenkamas užsienio literatūros atstovas (premiją yra gavę anglas Philipas Ardaghas, danas Bjarne Reuteris, norvegas Josteinas Gaarderis, švedai Christina Björk ir Ulfas Starkas, amerikietė Cyntia Voigt ir kt.). Ilgainiui buvo nuspręsta įkurti specialų apdovanojimą už ilgametę kūrybinę veiklą vokiečių autoriams – rašytojams, iliustruotojams bei vertėjams. Tokia premija yra apdovanoti žymūs vaikų knygų kūrėjai: rašytojai Paulas Maaras, Peteris Hackas, Peteris Härtlingas, Benno Pludra, rašytoja ir vertėja Mirjam Pressler, iliustruotojai Klausas Ensikatas, Binnet Schröder ir kiti. Kadangi užsienio literatūra sudaro apie pusę visų išleidžiamų knygų, įvertinamas ir vertėjų darbas – jei premija skiriama užsienio literatūros knygai, dalis premijos atitenka knygos vertėjui.

Daugelis renginio dalyvių dar prieš pranešimą buvo apžiūrėję parodoje eksponuotas knygas, tačiau, gavę išsamios informacijos, jie vėl jas vartė ir su iškilusiais klausimais vis kreipdavosi į pranešėją, kuri visiems mielai atsakinėjo.