Gerbiamas pilieti pulkininke!

Paskutinį rugpjūčio savaitgalį Giruliuose, kaip jau įprasta pastaruosius šešerius metus, vyko poezijos festivalis „Placdarmas“. Jam, kaip visuomet, buvo būdingas aršiausias militarizmas ir nuolatinė karo parengtis. Du vakarus iš eilės Girulių fortuose buvo regimi artilerijos ugnies pliūpsniai.

Pirmiausia artileristų ir kanonados klausytojų sąmonę malė kapelionų propagandos mašina. Pirmojo vakaro kapelionas kun. Aidas Marčėnas PLC įaudrino publikos vaizduotę, gudriai įbrukęs nemažą socialinės ir kultūrinės kritikos dozę. Antrąjį kapelioną nežinomoms jėgoms pavyko neutralizuoti – Girulius pasiekė tik eseisto ir ledi Makbet šmėklos, dvi paras be perstojo gąsdinusios visą stovyklą, bet Arūnui Sprauniui pavyko pasprukti su paruoštais tekstais ir perduoti kritusio draugo komunikatą plačiajai visuomenei. Jame buvo kalbama apie tam tikrus urbanistinės buities sunkumus, jis sulaukė ypač audringų gausiai susirinkusių „rašykių“ plojimų.

Per du poetinės artilerijos vakarus spėjo pasireikšti apie dvidešimt poetų, daugiausia iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Tarp jų buvo baltų lapių specialistas D. Kajokas, G. Grajauskas su filosofiniais dialogais, jau minėtas pirmojo vakaro kapelionas A. Marčėnas su eilėraščiu apie L. Jakimavičių ir jo namus, taip pat kritišku stovyklai momentu iš Palangos iškviestas V.Bložė be raštų, bet su atmintimi, žvejybos instruktorius G. Dabrišius ir kiti mūsų žvalgybai seniai žinomi asmenys. A. Valionis paskaitė paskaitą apie Hario Poterio asmeninį gyvenimą. Ką tik dalinio gautas įtaigos priemones su publika išbandė M.Valiukas – jo performansas „Papūgos“ galėtų būti naudojamas pratybose kaip netikėtų situacijų provokavimo ir valdymo pavyzdys, o M. Macevičiaus „Kniuisių kamasutra“ naudotina kaip vaizzzdinė priemonė ruošiant kariuomenę mūšiams pelkių sąlygomis. M.Burokas kaip paprastai rūpinosi skalbykla.

Visą savaitgalį poetų dalinys gyveno plk. G. Grajausko, mjr. R. Kmitos ir mjr. M. Valiuko pastatytoje karo lauko palapinėje arba gretimo kempingo blindažuose. Turime pasakyti, jog tai – vienintelis Lietuvoje renginys, kur rinktines poetų pajėgas galima pamatyti vidurnaktį sėdinčias prie laužo. Pageidaujantiems čia pat už kopos buvo pasiekiama jūra, per penkiolika minučių buvo galima pasiekti civilizacijos židinius, amunicijos sandėlius ir rasyk.lt stovyklą. Padėtį kiek keblino eseisto ir ledi Makbet šmėklos, bet vyriausias kariuomenės egzorcistas Virgis Gasiliūnas prisiėmė didžiąją šmėklų antpuolių dalį bei skautų vadovo pareigas.

Šeštadienio vakarą nuo amunicijos gausos budrumą praradusį dalinį netikėtai sutelkė paskelbta žygio parengtis. Dešimties poetų ir vienos šmėklos būrys, vedamas Pajūrio regioninio parko direktoriaus Dariaus Miciaus, miško takeliais išžygiavo į Karklės kapines, pakeliui žymėdamasis kelią per pajūrio skardžius ir nuo jų erozijos nuneštas pušis. Apie pusę dešimtos būrys, perbridęs upelį, pasiekė tikslą, ir ypatingasis žvalgas Remigijus Audiejaitis „Tanaka“ tamsoje aptiko Salio Šemerio kapą. Pasišviesdami mobiliaisiais telefonais, poetai išbaidė mūsų specialiai parengtą kiškį su granata krūtinėje ir identifikavo ankapio užrašą.
Prie kapo žygio dalyviai, ieškodami įkvėpimo, kiek pameditavo. Grįžtant dalis žygeivių pasiklydo ir, nepasiekę A. Marčėno vadovaujamos transporto kolonos, mažomis grupelėmis pajūriu nuėjo iki stovyklos. Apie vidurnaktį susirinko visi.

Renginio metu oras buvo permainingas, jūra nerami, vanduo šiltas, matomumas geras. Maisto ir amunicijos trūkumų nepastebėta. Sekmadienio rytą atgal į nuolatines dislokacijos vietas vežiojęs transportas veikė beveik be sutrikimų.

Tas dienas stebėjęs lietuvių kariuomenės veiksmus, privalau padaryti tam tikras išvadas. Visų pirma „Placdarmas“ yra ypač pavojingas reiškinys visiems, kam gresia susidūrimas su lietuvių poezija. Neutralizavus šios stovyklos rėmimą, būtų sunaikintas labai svarbus forpostas strategiškai svarbiame pajūrio regione. Kita vertus, užsienio šalių žvalgybos turėtų sutelkti ypatingą dėmesį į kasmet rugpjūčio mėnesį Girulių fortų apylinkėse vykstančius karo veiksmus ir pasiųsti čionai nemažą agentų desantą.

Drįstu teigti, jog „Placdarmas“ netrukus gali virsti kelių šalių agentūrų tinklo interesų sfera. Apie tai jau vakar visiškai atvirai rašė Kopenhagos kultūrinis mėnraštis „Danų karaliaus lašai“. Visa tai, Pilieti Pulkininke, prašau įsidėti galvon.

Pagarbiai –

Lomžos vaivadijos žvalgybos skyriaus viršininkas Kiejstut K. Urban