Didysis knygų turgus

Mugė - didelis turgus, - aiškina "Dabartinės lietuvių kalbos žodynas". Šis didelis didelis turgus keturias praėjusios savaitės dienas šurmuliavo LITEXPO parodų centre. Ir ne šiaip sau prekė buvo siūloma tame turguje, o knyga.

Šiais metais LITEXPO parodų sezoną atidarė trys tarptautiniai renginiai. Vasario 20-23 dienomis vyko Vilniaus knygų mugė ir Baltijos knygų mugė, veikė paroda "Studijos", surengta pirmą kartą ir skirta jaunimui, besidominčiam aukštuoju bei profesiniu mokymu, studijomis užsienyje, tarptautiniais fondais, kalbų mokymusi ir kt., bei paroda "Reklama ir poligrafija", surengta jau 7 kartą.

Be abejo, daugiausia lankytojų sutraukė knygų mugė. Šiais metais jau ketvirtą kartą organizuota Vilniaus knygų mugė sutapo su Baltijos knygų muge, aplankiusia tris Baltijos šalių sostines ir vėl sugrįžusia į Vilnių. Lietuvos sostinėje Baltijos knygų mugė vyko 1999 metais, o pati pirmoji buvo surengta Taline 1995-aisiais. Nuo 2001 metų Lietuvos, Latvijos ir Estijos leidėjų asociacijos nusprendė Baltijos knygų mugę rengti kasmet paeiliui vienoje iš trijų sostinių.

Lyginant su Latvija ir Estija, pirmą kartą Lietuvoje vykusi Baltijos knygų mugė buvo didesnė, įdomesnė ir geriau organizuota. Išskirtinio dėmesio ji sulaukė dėl turiningos kultūrinės programos bei į ją atvykusių žymių svečių. 1999 metais mugėje dalyvavo 140 leidėjų ir knygų prekybininkų, joje pabuvojo 32 700 lankytojų.

Šiemet į Lietuvą sugrįžusi Baltijos knygų mugė buvo pati didžiausia iš iki šiol rengtų - joje dalyvavo 400 leidėjų bei prekybininkų iš 13 šalių. Kadangi pernai Vilniaus knygų mugėje pabuvojo rekordiškai daug - net 40 tūkstančių lankytojų, tai šiemet buvo nutarta ją rengti erdviausiame - penktame paviljone. Knygų leidėjų ir prekybininkų stendai bei dailės parodos buvo išdėstyti dviejuose aukštuose, beveik 5,5 tūkst. kvadratinių metrų plote, o bendras knygų lentynų ilgis siekė 2 kilometrus. Įėjus į prekybos salę, jos centre pasitiko įspūdinga Sauliaus Valiaus kinetinė instaliacija "Istorijos puslapiai", eksponuota Frankfurto knygų mugėje bei pelniusi 2002 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premiją. Televizoriaus ekrane buvo rodomas filmas apie Lietuvos dalyvavimą Frankfurto knygų mugėje, o šalia gana jaukiai įrengto rašytojų kampo veikė fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus sukurtų nuotaikingų portretų paroda.

Mugės laikas tradiciškai buvo suskirstytas pagal temas. Pirma diena buvo skirta specialistams, t.y. knygų leidėjams, prekybininkams, bibliotekininkams, antra, pavadinta "Baltijos knygų diena" - plačiajai visuomenei, trečioji, turbūt sulaukusi daugiausia lankytojų, - "Geltonųjų autobusų diena", skirta mokytojams ir moksleiviams, ir paskutinė - "Šeimos diena".

Jau iš tolo artėjant prie LITEXPO rūmų stebino mašinų gausa, o aplink rūmus - tarytum didžiulė automobilių stovėjimo aikštelė. Todėl nenuostabu, kad ir erdviausias paviljonas buvo sausakimšas ir atrodė lyg didžiulis knibždantis skruzdėlynas. Vakarop jau gerokai nuvargusiais veidais stendus, kurių buvo daugiau nei 80, aptarnaujantys žmonės vis tiek stengėsi šypsotis ir maloniai siūlyti savo prekę.

Mugėje kaip ir visada dalyvavo visos pagrindinės Lietuvos leidyklos: "Vaga", Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, "Baltos lankos", "Alma littera", "Tyto alba", "Šviesa", "Rosma" ir kitos. Savo stendus turėjo knygų prekybininkai: stiklinį "akvariumą" įsirengė "Vagos knygų centras", prekiavo J.Masiulio knygynas, "Humanitas", "Rotas" bei kiti.

Mugėje prisistatė ir bibliotekos: Nacionalinė Martyno Mažvydo, Nacionalinė Estijos, Tartu universiteto. Savo leidinius eksponavo Lietuvos nacionalinis muziejus, 5 institutai, 2 užsienio kultūros centrai, 2 užsienio kalbų mokymo centrai, Frankfurto bei Varšuvos knygų mugių organizatoriai. Šiais metais aktyviau pasirodė su savo leidiniais ir aukštosios mokyklos: Vilniaus universitetas, Vilniaus pedagoginis universitetas, Vilniaus dailės akademija ir kitos. Literatūros būta įvairiausios - nuo labai rimtos, sakysim, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto grynai specialistams ar išrankaus skonio skaitytojams skirtų leidinių iki Antano Terlecko, prekiavusio mugėje, raštų ar net dar neišrankesniam skaitytojui skirtų knygelių. Tačiau, kaip teko išgirsti, ne visi pirkėjai išėjo patenkinti. Štai viena mokytoja skundėsi negavusi savo tik angliškai kalbančiam giminaičiui reikalingo vadovėlio, kad galėtų išmokti lietuviškai. Kitas pagyvenęs pilietis apgailestavo, kad trečią mugės dieną nebegavo norimo šių metų kalendoriaus su žymių dailininkų reprodukcijomis. Bet daugiausia žmonės ėjo nešini krepšeliais knygų ir šypsojosi.

Iš pirmos dienos renginių išsiskyrė diskusija "Esė. Romanas" - Gintaro Beresnevičiaus esė rinkinio "Vilkų saulutė" ir Arvydo Juozaičio romano "Laikraštis/I" pristatymas. Diskusijai vadovavęs knygas išleidusios Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos redaktorius Vytautas Girdzijauskas pažymėjo, kad G.Beresnevičius "į viską žvelgia pro mitologinius akinius", jam antrino ir A.Juozaitis: "Man filosofija yra filosofija, o G.Beresnevičiui filosofija yra mitologija". "Vilkų saulutės" autorius pasidžiaugė, kad knyga stora, o "storą knygą visada maloniau pasidėti į lentyną". Apie "Laikraštį" G.Beresnevičius sakė, kad A.Juozaičio romanas šiek tiek dokumentinis, kas dabar yra madinga, kad jis kondensuotas, atsako į kai kurias istorines mįsles, ir jam lemta bestselerio dalia, nes autorius nebijojo Sovietų Sąjungos, nebijojo Landsbergio ir dabar nebijo ketvirtosios valdžios, apie kurią pats G.Beresnevičius rašytų tik sulaukęs saugaus 90 metų amžiaus.

Antrąją mugės dieną vyko daugybė įsimintinų renginių. Ne į visus juos galėjai suspėti, nes vienu metu buvo diskutuojama dėl Europos be pabaigos, dėl kultūrų lygiavertiškumo Derybų kambaryje. Šiose diskusijose dalyvavo eseistas iš Flandrijos Wimas van Rooy`us ir tuo pat metu buvo pristatoma vokiečio Udo Ulfkotte`s knyga. Vos išgirdus keletą Sigito Parulskio romano pristatymo žodžių, jau teko skubėti į Rašytojų kampe vykstantį renginį "Išėjusieji grįžta". Čia Sigitas Geda ir Vanda Juknaitė skaitė Nijolės Miliauskaitės eilėraščius, Saulius Šaltenis (renginio vedėjas) - ištrauką iš Ramūno Klimo apsakymo, Alvydas Šlepikas - ištrauką iš Ričardo Gavelio, o Antanas A.Jonynas - iš Jurgio Kunčino kūrybos. Antanas A.Jonynas taip pat paskaitė neseniai mirusio vertėjo ir poeto Antano Danieliaus verstą Rainerio Maria Rilke`s eilėraštį.

Vėliau Laurynas Katkus pristatė naują savo eilėraščių rinkinį "Nardymo pamokos", kurį išleido leidykla "Strofa". Tuo pat metu Didžiojoje scenoje vyko vakaras kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno atminimui.

Labiausiai muge patenkinti turbūt buvo jaunieji lankytojai. Patys mažiausieji puikiai jautėsi "Pasakų kambaryje", veikė vaikų kūrybos centras, daug buvo prekiaujama vaikiškomis knygomis, vyko susitikimai su vaikų rašytojais, vaidinimai, koncertai. O "Vagos" stende net saldainiais vaišinta. Beje, šalia krūvelės saldainių ir gražios knygutės "Oranžinis čiulptukas" čia sėdėjo ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas ir skundėsi, jog jau ir fantazija baigia išsekti besirašinėjant autografus.

Prie Vytauto Račicko stalelio su užrašu "Knygomis prekiauja autorius" net eilutė stovėjo. A, Račickas, - kalbėjo tarpusavyje vaikai, - tai duokit "Šlepetę". Ir autorių, ir jo knygas mokyklinukai pažįsta puikiai.

Gražią šventę vaikams surengė leidykla "Žara", su kauniečiais lėlininkais pristatydama neseniai septyniasdešimtmetį atšventusio populiaraus vaikų poeto Martyno Vainilaičio pasaką-poemą "Karaliaus žentas". Apie produktyvaus rašytojo, kasmet mugei išleidžiančio po knygą mažiesiems, kūrybą papasakojo vaikų literatūros kritikas Jonas Linkevičius (beje, taip pat mugei pateikęs "Žaros" leidyklos išleistą gražią savo knygą apie M.Vainilaitį "Su volungėlės plunksna").

"Geltonųjų autobusų dieną" spauda pakrikštijo "Rašančių moterų diena". Ir tikrai - jau programa žadėjo daugybę susitikimų su rašančiomis moterimis: Gintare Adomaityte, pristačiusia knygą "Sparnuotos iškabos" (leidykla "Gimtasis žodis"), Dagne Jakševičiūte ir jos knyga "Monika Mironaitė. Apie asmeninį gyvenimą, meilę, kūrybą" (leidykla "Margi raštai"), Zita Čepaite, išleidusia romaną "Moters istorija" ("Tyto alba"), latve Laima Muktupavela, bene žymiausia mugės viešnia Susanna Kubelka, kurios net tris knygas išleido "Alma littera", ir kitomis autorėmis. Kaip sužinojome tos dienos rytą, net ir geriausios 2002-ųjų knygos premija, įsteigta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, atiteko moteriai. Pirmąja laureate tapo Bitė Vilimaitė už novelių rinktinę "Papartynų saulė".

Gyvas, įdomus buvo Zitos Čepaitės romano pristatymas, kurį vedė "Tyto alba" direktorė Lolita Varanavičienė, jai talkino literatūros kritikė Solveiga Daugirdaitė bei poetas, kritikas, dramaturgas ir kitoks visų galų meistras Sigitas Parulskis. Apie savo kūrinį pasakojo ir į klausimus atsakinėjo Zita Čepaitė.

Ko gero, vienas įdomiausių susitikimų buvo pavadintas "Moterys rašo - moterys skaito?". Didelė salė vos sutalpino visus norinčius išgirsti Galinos Dauguvietytės, Jurgos Ivanauskaitės, Zitos Čepaitės, Renatos Šerelytės ir Ugnės Barauskaitės balsus. Visos rašančiosios kiekviena savaip stengėsi pakomentuoti susitikimą vedančios Lolitos Varanavičienės mintį: "Laiminga moteris niekada nebus rašytoja". Niekas nenori būti nelaimingas, taip pat ir prisipažinti toks esąs. Ir rašymas, žinoma, nėra joks savęs kankinimo būdas. O geriausiai turbūt atsakė Renata Šerelytė: "Kai esu nelaiminga, geriu valerijonus, o kai rašau - dirbu savo mėgstamą darbą ir esu laiminga. Šeima man - irgi vienas didžiausių kūrinių".

Per keturias dienas įvyko daugybė susitikimų, knygų pristatymų, koncertų, skaitymų, diskusijų. Kultūrinė programa mugės metu kasmet - įvairi, įdomi, sutraukia daug žmonių. Juk tokios ir senojo lietuviško turgaus tradicijos - ne tik pirkti, bet ir pasižmonėti, susitikti, pabendrauti. Knygų mugėje - kaip ir seniau, kaip ir apskritai turguje - visko ir daug. Tik nusiderėti perkant knygas čia nelabai buvo galima. Nebent iš kokio pavienio prekiautojo.

_________________

(Paskatinamąsias premijas gavo Laimos Laučkaitės "Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje", "Meno pažinimas: mokytojas - mokinys", serija "Baltų lankų" rinktinė proza", Dalios Švambarytės "Japonų-lietuvių kalbų hieroglifų žodynas", Daivos Molytės-Lukauskienės "Natiurmortas su gudobelės šaka" ir Tomo Sakalausko "Žiūrėjimas į ugnį".