Dar kartą apie laiką

Birželio 6 d. Kaune, Pašto ir ryšių muziejuje, buvo pristatyta įspūdinga knyga "Kauno dailininkai: pėdsakai laike". Įspūdinga ji todėl, kad yra puikiai išleista, sveria 2750 g, aprašo 257 dailininkus (47 iš jų jau mirę) ir publikuoja jų kūrinių reprodukcijas. Šio leidinio sumanytoja, sudarytoja ir viso sunkaus bei ilgo darbo spiritus movens - LDS Kauno skyriaus referentė Dalia Draugelienė - tą dieną tiesiog švytėjo. Šypsojosi ir knygos mokslinės redaktorės - dr. doc. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Raimonda Kogelytė-Simanaitienė, viršelio autorius grafikas Egidijus Rudinskas. Buvo įveiktas didžiulių pastangų reikalavęs tiriamasis, kaupiamasis darbas. Šis leidinys yra informacinio pobūdžio, jame nėra vertinimų, aprašymų, tik biografiniai duomenys, parodų datos ir vietos, darbai, įsigyti muziejų, stipendijos, apdovanojimai, bibliografija, namų adresas, studijos adresas. Dėl to ir subjektyvumas atkrinta savaime. Sukaupta medžiaga yra svarbi tuo, kad fiksuoja dailininko kūrybos kelią nuo mokslo pradžios iki visų parodų, stipendijų, apdovanojimų. Dailėtyrininkai, LDS nariai, pateikia savo publikacijų sąrašus. Jau ne kartą buvo mėginta ką nors panašaus parengti ir išleisti, tačiau visą laiką pastangos nueidavo vėjais. O ir pačių žinyno "herojų" skepsis vilkino albumo pasirodymą, kadangi, jų nuomone, geriau neleisti nieko, nei subjektyvų ir priešinantį leidinį (taip buvo nutikę, kai išėjo albumas "Kauno menininkai"). Tačiau klaidos kartojasi rečiau nei paradoksai. Pakanka vieno aktyvaus ir užsispyrusio žmogaus pastangų, kad gražūs sumanymai būtų įkūnyti.

Šio žinyno įvade D.Draugelienė rašo: "Rengiant žinyną paaiškėjo, kad dalis archyvinės medžiagos buvo sunaikinta keičiantis ir griūvant įvairioms institucijoms nuo 1990 metų. Neišliko Kauno "Dailės" kombinato meno tarybų protokolų knygos, kuriose buvo galima rasti tikslios medžiagos apie interjerams ir eksterjerams sukurtus darbus. Sunaikinta ir dalis LDS Kauno skyriaus mirusių dailininkų archyvinių bylų, daugybė parodų dokumentų. Neretai kildavo sunkumų dėl kūrinių dokumentų trūkumo. Skulptūrų, memorialinių lentų vagysčių atvejais Kultūros vertybių apsaugos tarnybos ir policija kreipdavosi į Dailininkų sąjungos skyrių prašydamos padėti nustatyti tų kūrinių autorius. Neturint sutvarkytų, atitinkamais dokumentais pagrįstų duomenų apie atitinkamus kūrinius tai padaryti būdavo sudėtinga". Pražuvo ir prapuolė duomenys, buvo sunaikinta daugybė monumentalių darbų, ypač iš viešųjų įstaigų, kai jos buvo privatizuotos: vitražų, odos pano, keramikos, metalo, tekstilės darbų interjeruose. "Monumentalių, su pastatais susijusių skulptūros, keramikos, tekstilės, metalo objektų nebekuriama. Vardijant interjerams skirtus kūrinius, žinyne siekta kuo išsamiau nurodyti jų apimtį, atlikimo techniką, medžiagą", - rašo sudarytoja. Taigi LDS Kauno skyriaus referentė ne tik vartė, tvarkė ir sistemino sąjungos narių sovietmečio bylas, rūpinosi, kad išliktų kuo daugiau informacijos, kuria galėtų pasinaudoti muziejai, menotyrininkai, istorikai, kolekcionieriai, bet ir sumanė išleisti knygą, kad ta informacija būtų prieinama visiems.

Į leidinį "Kauno dailininkai: pėdsakai laike" , kurį D.Draugelienė tikėjosi išvysti po 2000 metų Kalėdų, numatyta įtraukti visus LDS Kauno skyriaus narius, kurie priklausė sąjungai iki 2000 m.: "Chronologine riba nuspręsta laikyti 2000 m. gruodžio 31 dieną, tad duomenys vėliau nebuvo pildomi, nors tie papildymai svarbūs autorių biografijoms. Išimtis - dailininkų mirties datos ir informacija apie paskirtas Nacionalines premijas (Leonui Striogai - 2001m., Robertui Antiniui - 2002 m.)". Tačiau nei Kultūros ministerija, nei kitos institucijos tokio leidinio sumanymo neparėmė. Medžiaga jau buvo sukaupta, viskas parengta spaudai. D.Draugelienė pasiūlė patiems dailininkams prisidėti prie šio projekto - paremti pinigais arba meno kūriniais, kuriuos pardavus būtų įplaukų. Didžioji dalis sutiko. Bet, žinoma, buvo ir tokių, kurie dėl vienokių ar kitokių motyvų dalyvauti šiame projekte atsisakė. Vieniems nepriimtina buvo tai, kad reikia mokėti, kiti labiau pasitiki informacijos banku internete, tretiems (neaišku, kodėl) tiesiog negarbinga būti bendrame sąraše, mat personalijoms reikia skirti atskirus albumus. Todėl šis žinynas nėra išsamus, nors apkaltinti jo trūkumais gal nederėtų. Leidimo sąlygas jau paaiškinome. Nenorėję nebuvo įtraukti. Logiška. Žinyno gale rasite absoliučiai visų LDS Kauno skyriaus sąjungos narių (iki 2000 m.) sąrašą su gimimo, aukštųjų mokyklų baigimo, įstojimo į sąjungą, startavimo parodose datomis. Galgi su etika prasilenkta taip pat nebuvo.

Be abejonės, lietuviams itin sunku pasiekti gražų kompromisą, kad nebūtų nepatenkintų. Tik visi kontrargumentai yra skystoki. Pirmiausia - tokio leidinio tikrai reikėjo. Argi tie paaukoti pinigai negrįžta kitokiu pavidalu? Beje, grįš ir tiesiogiai, nes pinigai, gauti už pardavimą, keliaus į dailininkų paramos fondą, kuris padeda jiems dalyvauti įvairiuose pleneruose, išvežti užsienin parodas ir panašiai. Informacinė medžiaga, sukaupta knygoje, reikalinga patiems dailininkams, jų artimiesiems, istorijai, tyrinėtojams. Juk ne apie kiekvieną bus išleisti personaliniai albumai. Žmonės miršta, popierinės bylutės dūla ar pražūva, meno kūriniai sunaikinami. Aišku, internetas - puiki priemonė. Bet ar ten fiksuojami įvykiai nuo kokio 7 dešimtmečio? Kur gauti tokios informacijos? Žinynas padeda išvengti ir kurioziškų nesusipratimų. Pavyzdžiui, ieškoma kelių dailininkių, bet pasirodo, jog tai vienas asmuo, tik pavardės pakeistos kelis kartus.

Nė vienas panašaus pobūdžio darbas nebuvo tobulas, be klaidų, be trūkumų. Tai, ką nuveikė Dalia Draugelienė, - verta ir dėmesio, ir pagarbos, nes jos iniciatyva taip pat radosi iš pagarbos žmonėms ir jų darbams. Reikia pridurti, kad žinynas "Kauno dailininkai: pėdsakai laike" išspausdintas ant puikios kokybės popieriaus. Tad tegu išsipildo tai, ko viliasi leidinio sudarytoja: "Viliamės, kad šie Kauno dailininkų kūrybos ir gyvenimo faktų aprašai sudomins Lietuvos muziejus ir meno kolekcininkus, pravers XX a. meno istorijos tyrinėtojams ir galbūt vienu kitu atveju padės nustatyti "pamirštų" dailės darbų autorystę".