Neseniai mus pasiekė džiugi naujiena, kad solidi Didžiosios Britanijos leidykla „Cambridge Scholars Publishing“ išleido Lauryno Katkaus sudarytą ir parengtą mokslinių straipsnių rinkinį Grotesque Revisited: Grotesque and Satire in the Post/Modern Literature of Central and Eastern Europe.
Rinkinyje skelbiama 14 straipsnių, kuriuose skirtingų šalių mokslininkai humanitarai analizuoja įvairius grotesko ir satyros poetikos ypatumus bei reikšmių mechanizmus, tyrinėja grotesko sąsajas su politinio visuomeninio gyvenimo tikrove ir tos tikrovės demaskavimo literatūrinėmis priemonėmis būdus.
Istorinis politinis knygos straipsnių kontekstas apima gana platų laikotarpį – nuo Trečiojo Reicho diktatūros iki pokomunistinių laikų, tačiau vis dėlto daugumos straipsnių problematika susijusi su sovietinio totalitarizmo epocha. Knygos autorių vieningai sutariama, kad grotesko ir satyros žanrai totalitarinių režimų sąlygomis Rytų ir Vidurio Europos literatūrose suvaidino itin svarbų vaidmenį apnuoginant nekritiškų sau režimų absurdą ir veidmainystę.
„Knygos idėja kilo 2011 metais, kai podoktorantūrinės stažuotės metu organizavau tarptautinę konferenciją apie groteską ir satyrą Rytų ir Vidurio Europoje. Konferenciją sumaniau pirmiausia todėl, kad groteskas man atrodo labai įdomi ir Lietuvoje mažai tyrinėta tema. Be to, maniau – ir tebemanau, – kad mūsų regiono, Vidurio-Rytų Europos šalys turi labai daug bendrų bruožų ne tik literatūros srityje, kuriuos panagrinėti ir mums, ir kitiems labai naudinga“, – įspūdžiais apie knygos istoriją dalijasi jos sudarytojas Laurynas Katkus.
Tarp autorių iš Rytų ir Vidurio Europos, taip pat Didžiosios Britanijos, Airijos, Rumunijos bei Turkijos rinktinėje skelbiami ir keturių Lietuvos mokslininkų tekstai, kuriuos į anglų kalbą išvertė poeto Jono Aisčio anūkė Ada Valaitis. Tai: Algio Kalėdos straipsnis, kuriame autorius lygina grotesko formas lietuvių ir lenkų literatūrose, Ingos Vidugirytės tekstas apie Milano Kunderos satyrinę prozą, jaunosios kartos istoriko Tomo Vaisetos straipsnis apie sovietų satyros specifiką ir retoriką bei Lauryno Katkaus studija, analizuojanti grotesko ir satyros poetikos bruožus Vidurio ir Rytų Europos 7–8 dešimtmečių prozoje – lietuvio Ričardo Gavelio, ruso Venedikto Jerofejevo ir lenko Tadeuszo Konwickio kūriniuose. Visus knygos tekstus suredagavo ir korektūrą perskaitė profesionali vertėja iš lietuvių į anglų kalbą, Kanados lietuvė Medeinė Tribinevičius.
Lietuvių literatūros pristatymas Vidurio-Rytų Europos regiono literatūrų kontekste, pasak L. Katkaus, tik paskatina kitų tautų skaitytojų susidomėjimą lietuvių literatūra, didina jos matomumą ir tarptautiškumą. Paradoksalu, tačiau būtent tarptautiškumas tapo ne šio rinkinio privalumu, o netikėta kliūtimi, iškilusia ieškant lėšų jo leidybai Lietuvoje. Mokslo taryba atmetė knygos paraišką, sudarytojo teigimu, „argumentuodama tuo, kad rinkinys nesusijęs su Lietuva“. Todėl knygos darbai kuriam laikui buvo sustoję.
Laimei, Lietuvos kultūros rėmimo fondas buvo kitokios nuomonės ir todėl Lietuvoje nepakankamai ištyrinėta tema pagaliau sulaukė mokslinio veikalo, padėsiančio geriau suprasti Rytų ir Vidurio Europos totalitarizmo grimasas literatūroje. Belieka tikėtis, kad knygos pasirodymas sušvelnins griežtą Mokslų tarybos ekspertų nuomonę bent jau post factum.
Į klausimą, kaip sekėsi bendradarbiauti su Didžiosios Britanijos leidykla, rengiant spaudai šį sudėtingų, analitinių, iš kelių kalbų verstų tekstų rinkinį, L. Katkus negailėjo šiltų žodžių leidėjui, tačiau apgailestavo, kad dėl laiko stokos jam nepavyko ant knygos viršelio pareklamuoti lietuviško meno, pasitelkus, tarkim, groteskiškos raiškos lietuvių dailininkų Mindaugo Skudučio ar Henriko Natalevičiaus reprodukcijų.
„Sunkiausiai sekėsi ne redaguoti ar skaityti korektūras, o tvarkyti paramos lėšas. Visos tos finansinės eilutės ir formuliarų formos, kur reikia žinoti tą vieną vienintelį teisingą atsakymo būdą, literatūros žmogui kėlė nemažų sunkumų. Laimei, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto buhalterijoje dirba gerai išmanančios savo darbą ir padėti pasirengusios moterys, todėl viskas baigėsi laimingai“, – leidybos įspūdžiais dalijosi L. Katkus. Tarp linksmiausių nutikimų rengiant knygą jis paminėjo susirašinėjimą dėl konferencijos ir straipsnių: „Viena autorė iš tolimesnės šalies į mane atkakliai kreipdavosi Dear Kritikų klubas, arba Dear Dr. Kritikų klubas, mat naudojau tokio pavadinimo elektroninį paštą, ir jai nė motais, kad laiško gale būdavo mano tikrasis vardas ir pavardė.“
Tarp įdomiausių straipsnių Laurynas Katkus paminėjo Londono Karalienės Marijos kolegijos profesoriaus Galino Tihanovo esė apie Bachtiną, Dublino Trejybės kolegijos docento Peterio Arndso straipsnį apie „pabaisiškus“ įvaizdžius Rytų Europos literatūroje apie Trečiąjį Reichą, dr. Charleso Sabatos iš Jeditepės universiteto Stambule tyrimą apie Hrabalo satyrinį palikimą Vidurio Europos literatūroje, M. Bulgakovo tyrinėtojo Aleksandro Ivanickio iš Maskvos Meistro ir Margaritos interpretaciją ir dviejų literatūros mokslininkių iš Rumunijos Roxannos Ghita\\\'os ir Carmen Popescu straipsnius apie „karnavalizaciją“ ir groteskinį kūną šiuolaikinėje rumunų literatūroje.
Parengė Rūta Mėlynė
Lietuviškos knygos / Tarptautinių kultūros programų centras
