Atsisveikinant su Andrėju Eglyčiu

Eidamas 94-uosius metus, Rygoje vasario 23 d. mirė latvių poetas Andrėjis Eglytis. „Didelės ir vientisos asmenybės – Andrėjo Eglyčio – gyvenimas ir kūryba įkūnijo visos latvių tautos tragišką likimą per ištisą pusę amžiaus“, – rašė latvių literatūrologė D. Vardaunė. Daugiau kaip septynis dešimtmečius latvių literatūrą turtinęs poetas (pirmąjį rinkinį „Kristus ir meilė“ jis išleido 1934 metais) tapo ne tik vienu uoliausių romantinės kultūros šalininkų, bet ir kovų dėl tautos laisvės simboliu. 1943 m. Rygoje, artėjant tarybinės armijos divizijoms, suskambo apokaliptinė kantata „Dieve, Tavo žemė dega“, kurios autoriai buvo kompozitorė L. Garūta ir poetas Andrėjis Eglytis. Poetas buvo vienas iš tų, kurie suvokdami, kad poetinis žodis nėra vienintelis ginklas kovoje dėl laisvės, tarnavo Latvijos legione kaip reporteris, o paskutinę Antrojo pasaulinio karo dieną pasitraukė į Švediją. Kuršo katilo išgyvenimai atsispindi eseistinėje knygoje „Sielų tvirtovė“ (Stokholmas, 1945). Palikęs tėvynę, poezijoje tapo jos tragiško likimo dainiumi. Švedijoje organizavo Latvijos nacionalinį fondą, įsteigė vieną populiariausių latvių išeivijos literatūrinių žurnalų „Ceļa Zīmes“ („Kelio ženklai“). 32 metus buvo jo redaktorius. Pastaraisiais metais poetas gyveno Rygoje.