Akademinė Lietuvos istorija

Artimiausiu metu „Baltų lankų“ leidykla planuoja išleisti Akademinės Lietuvos istorijos pirmą tomą, kuris bus skirtas Lietuvos priešistorei. Jame remiantis naujausiais archeologijos mokslo pasiekimais aptariamas akmens ir bronzos amžių bendruomenių ūkis ir visuomenės gyvensena.

Akmens ir ankstyvoji metalų epocha Lietuvoje apima dešimties tūkstančių metų laikotarpį. Tai – ilgas priešistorės tarpsnis nuo paskutiniojo ledyno atsitraukimo iki pirmojo raštiško Pietryčių Pabaltijyje gyvenusių žmonių paminėjimo. Tuo laikotarpiu vyko sudėtingi kultūriniai, ūkiniai ir etniniai procesai.

Darbe išryškinami vėlyvojo paleolito, mezolito, neolito ir ankstyvojo metalų laikotarpio bendruomenių būdingiausi bruožai, materialinio, dvasinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo ypatumai baltų kultūros priešaušryje. Lietuvos priešistorės paveldo visuma nagrinėjama Rytų Pabaltijo ir Europos istorinės kultūros tyrimų kontekste.

Šis veikalas apibendrinamojo pobūdžio, todėl čia nėra atskirų paminklų tyrimų aprašymo ar metodologinių samprotavimų apie atliktus tipologinius arba chronologinius medžiagos tyrimus. Kiekvieno skyriaus pradžioje apibūdinama kiekvieno laikotarpio tyrimų istorija ir chronologija, o knygos gale pateikiama literatūra, knyga iliustruota schemomis, piešiniais ir nuotraukomis.

Visi autoriai, rengę Akademinės Lietuvos istorijos pirmąjį tomą ir gana skirtingai traktuojantys  priešistorėje vykusius procesus, sugebėjo konstruktyviai dirbti ir rasti kompromisą neretai iškilusių diskusijų metu.

Šį tomą parašė keturi autoriai: dr. Tomas Ostrauskas, dr. Vygandas Juodagalvis, hab. dr. Algirdas  Girininkas ir dr. Džiugas Brazaitis.