Aktoriaus, režisieriaus, keistuolių teatro įkūrėjo, bardo Aido Giniočio autorinis vakaras „Juodraštis“ vyko Mokytojų namų kiemelyje. Nors pats A. Giniotis sakė, kad jo vakarą sudaro trys dalys, aš manau, kad dvi. T.y. autorinis vakaras ir jo studentų vakaras.

Pirmoji dalis praėjo labai smagiai ir jaukiai, A. Giničiui netrūksta humoro jausmo, o ir su publika bendrauti moka. Šios dalies metu visi galėjo rašyti klausimus, o po to išgirsti atsakymus. Vienu metu galvojau, kad klausimai-atsakymai nesibaigs. Ko gi galima paklausti? Visko:

„Kada išleisite savo cd?“

„Kada prasidės Keistuolių sezonas?“

„Gal galime kartu suvalgyti kebabą?“

„Kiek kainuoja kilogramas razinų?“

...

Kažkas ne vietoje paprašė dainos mirusiam Rimantui. Ko gero tam pačiam, kurio laidotuvėms emailais buvo prašoma pinigų. Na ne vieta ir ne laikas tkioje vietoje tokius dalykus rašyti, o jei tai pokštas, tai tikrai nepavykęs.

Išgirdome visokių dainų: nuo liūdnų iki linksmų, nuo vaikiškų iki ... (suaugusiems nebuvo).

Tai buvo pirmosios dalies pabaiga (arba pirmųjų dviejų, pasak A. Giniočio).

Antroji dalis prasidėjo nuo „Geltonųjų dramblių“ grupės pristatymo. Du jauni vaikinukai ir trys merginos užėmė antrą (trečią) dalį. Buvo liūdnų, buvo linksmų dainų. O kur gi pats autorinio vakaro šeimininkas? Ji buvo, bet gale. Grojo, tarp danų kažką pasakydavo ar pristatydavo, bet... Autorinis vakaras tapo grupės pasirodymu. Negaliu sakyti, kad buvo blogai, nes blogai tiktai nebuvo.

„... Iki arčiau namų, bet Maxima visada šalia ...“

Baigėsi vakaras. Autorinis.