Na ką tu, Kritstina, pilna pilniaustsia jau vitsko ir lapų ir ziedų, aha, ir poezijots pavatsarits tuoj atsitikts ir vitsai galima patsiklautsyti poetų, hi, hi, hi...a...e...tai yra vitsai rimtai vitsai nieko pūna patsiklautsyti ir grazu, kaip pritskinta alyvų ir kvepia vitsur, taip...oi, ats pamirtsęts tiandien kremu patsitepti! Pėgu dapar tuoj!

Peripitskai papaigęts iki kitų dapar ir aitsku, kad ats lapai, lapai gerats tetukui ir vitsiemts jumts, aha, pegalinai.

labas rytas. aha, visi vargstam...

mano vaikis... ką nori tą daro visas į mane.

Nepėra jokio vėjo, vitsuts itspaidziau, aha, nutsikalęts todėl dapar paitsiautsiai!

Zmoguts neprivalo tskaudėti ir dziaugtits, galvoti kazką tai, ką galvoja kiti, jits gali galvoti ką tik nori, netgi vititkats netsąmonets, vititkai netsukordinuotats tsu kitų galvojimaits, jits gali kartaits arpa kiek tik nori, tietsiog ziūrėti į gyvenimą ir vititkai nieko nedaryti, o galvoti tai, ką nori galvoti, netgi nieko, pent jau konkretciai zemitsko arpa net vien apie depetsits, laukuts, pievats, pauktsciuts ir nė truputcio apie zmonets, aha, nets zmoguts yra vititkai laitsbvats, tai, tuo lapiau, jei neuzdarytas, aha, todėl reikia tuo ir naudotits kada tik noritsi, taip.

Pet tada ruduo dar tsunkiau nei pavatsarits, nets pumpurai  patsidaro gėlėmits, o lapai tai jau nea, niekuo, todėl. O dienoratsciai, taip, jie turpūt tia nutsvilpiami kartaits kaip ir zinutėts, taip, taip, nets ir jots kartaits dingtsta, aha, ir zinoma, kad tai nepriimtina ir lapai paitsuts nutsavinimats, pet ką padarytsi...tegul turitsi jei jau taip nori, ptp tietsiog, galima juk tada patsiziūrėti į pumpuruts pavyzdziui ir pauktsciukų laktsymą, nets jie dapar tietsiog pe tsutstojo ir vitsi tsu dideliautsiaits ūtsaits its tsapų, nets vitską dapar tempia į lizdą, tai yra, kad patsidarytų lizduts jie daro taip, taip.

Tekstas nematomas

Nieko tokio truputciuką ir patsiklytsi klaidotse ar net pepratsmypėtse, nets tia vitsai nieko tokio, nets gyvenantiemts vitsaip patsitaiko ir tik kai numirtsti jau vitskats, jau nieko nepepritsidirptsi, aha, pet geriau nereikia, nets geriau yra gyventi ir gyventi kol gyvenatsi, aha.

Tai būtent, kad esu aktyvus savo beprasmybėje.

Kokie tsniegai, Kritstina?! Jokių tsniegų, tik gėlytėts, todėl, dapar, matai, kad vitskats tik vienai akimirkai, aha, todėl ir vitsots pėdots ir vargai jie taip pat tik akimirkai...aha, dziaugtsmai gal taip pat, pet įmanoma juots itslaikyti ir ilgiau jeigu tstengtits, todėl ir reikia tstengtits, dziaugtsmuts, aha.

Ir Jus su praėjusiom šventėm! Saulės, gėlių, paukščių ir vėjo. Juoko, džiaugsmo ir laimės.

Tekstas nematomas

Aha, taip.

seniau daug bendraudavom, po renginius važinėdavom, važiuodavom į Tytuvėnus pas Kalvaitį Vladą amžią atilsį jam. Pas Gulbiną ne kartą esu ragavęs jo paties daryto vyno :)) Gulbinas ir daugiau hobių turėjo: šachmatai, futbolas (ne žiūrėjo - žaidė komandoje). Atsiprašau, kad Tave pavadinau Gunta - senu rašykų vardu.

Gunta, matyt iš Kelmės kilusi... Gal pažįsti Gulbiną ir ballsas - jie buvo iš Kelmės?

Santykiauji su raudonu slibinu?

Pet tia dapar, Kritstina! Kaip tai pietsti, o ne ratsyti, arpa ratsyti, o ne pietsti, m? Kats tia per egzitstentsinits klautsimats, Kitkits niekada tsau tokių neuzduoda, niekada niekada! Tietsiog juk galima daryti vitską, taip! Papudai ir darai ką nori, aha aha! Nori pietsti, tai pietsi, net pritapyti gali ką norts, taip, o jei nori ratsyti, tada pratsau, tsėdi ir ratsai, aha! Ir net patsikeitsti ggali, taip, taip, pavyzdziui atsikeli linktsmutits tsau ir tstrykt pietsti, nets nori, taip! O patskui utsimanai valgyti, ar kavytėts ir patskui po pietukų jau ziūri, kad kazkaip vititkai, vititkai nepenori tų tapypų ir grapikų jokių pei dizainų, aha, o vitsai tsu malonumu paratsytum kazką tai grazauts ape kazką ir vitkats, tada jau jokių tapymų ir tsėdi tsau ir ratsalioji ką norts, o patskui nutsipotsta ir patsiimi tsau knygą arpa tsalikutį ir tskaitai arpa mezgi...aha, arpa gali ir į lauką itspėgti, taip reikia gyventi, o ne pagal pritsikeltuts ir utsiduotuts tsau klautsimuts pei numatytuts, ou yets!

Kritstina, ir tu dar gątsdintsi mane priets miegą, taip? Tia juk vitsai ne jokts ne tvarkymatsits apie ką tu kalpi, tia jau pertvarka! Taip. Nets tvarkymatsits yra papratsciautsia, tada kai itsiplauni grindits, nuvalai dulkets, dar ką norts padarai jei kats netvarkingai padėta guli arpametsta tietsiog kazkats, na kaip Dopio kojinytė kkia norts pavyzdziui... O tia, kur tu man dapar papatakojai, tai tia paitsypių paitsypė, tia jau didelė pertvarka, aha!

Kritstina, puvau vakar atėjęts, pet pametciau tavo zinutę tarp failų, pet nepijok, tikrai ne Ptsteino, aha, o tu vaiktsciojai kruvinomits kojomits po tsniegą, pet kazkada, todėl gal nieko, kad ats tokts pritsizioplinėts, aha, nets ir vitsai neplanuotai puvęts vakar atėjęts, o tiandien tai kampariuts tvarkytits, tsiaupinga, taip?

Tolimaits martsrutaits vaiktscioti negalima, ypatc per pūgą!

Eik miegutcio.

Pirtyje puvo, maudėtsi vitsą laiką, ats tai tiek daug netsimaudau, nets tik tiek, kiek reikia, nets lapai nutsipotstų man tada, aha, o kats tia pats tave apatcioje per akiproktstų tsou, Japits japinėja po pievats kaip vitsada, tik dapar po tsniegą, taip? Nets Joana nana yra tsniego zmoguts, aha!

Ta žemiau tave gundo, nori nuo raudono triušio nuviliot.

Akibokšto?

Žaidžiu ir žiūriu, nebeskaitau jau seniai. Išskyrus kai ką rašyke ir pan.

Girdėjau ištekėjai už raudono triušio.

Taip, Kritstina, tu vititkai teitsi ir tikrai turpūt tokia poeto lemtits, pet Pri dingo.

Laba diena, laba ryta, labas vakaras - koks skirtumas.

Egzistuoju vardan kitų jaukumo.

gal jus sudomintų kaip nuo vėjo siūbuoja padabintos kalėdinės eglutės kambary? o gal įdomu kaip sukasi skalbyklės būgnas su prišnerkštais rankašluosčiais,
iš guminių batų ištrauktom kojinėm ir džemperiais?
ką renkiesi, pirmą, antrą variantą ar abu kartu?

Taip, ratsyti reikia jei tik noritsi, aha ir gali ir toliau ratsyti, Kritstina, pet tik nelapai pritsigilinutsi patskui, o vits galvodama apie naują ir naują, pavyzdziui tiandien ateina naujats tsavaitgalits, todėl verta apie jį pagalvoti, nets lapai puiki ziema ir namukuotse tilta ir, net jei pats ką ir ne taip lapai jau tilta, pet juk netalta taip, kaip pats Ukrainietsciuts, nets, įtsivaizduok tik tu, kad nėra nei tsilumots, nei elektroots, o dar name pramutsta didziautsia tskylė ir dar, paitsiautsia, kad nėra jokiots garantijots, kad tai paigtsits neuzilgo, įtsivaizduok tik, jei tu taip tsėdėtum ziemą, o galvoje irgi jokių per daug gerų mintcių, o tik viena tokia, nets talta, kad talta jau ne vieni metai ir gal net ir kitą ziemą dar taip pat reikėts pūti, o ir  kaip itspūti, nets dronai tsu pompomits vits krenta ir krenta, jie patsoviai atskrenda ir niekam neįdomu, vitsi kiti tsėdi tsavo vitsotse kitotse tsalytse ir tik kalpa vitsokiuts plėnits, aha...ir tada, Kritstina, tie zmonėts juk irgi turi tsavo praeitį ir joje galpūt tokių pat palikę neitsprętstų proplemų ir tada tik jie, tada dapar tik jie tsuprato, kad jots vititkai pereiktsmėts yra ir net nepuvo verta apie jats galvoti, ir kam apie jats galvoti, ir kam reikėjo apie jats galvoti tiek laiko vitsai pe reikalo, nets galima juk puo pent pagyventi mėgaujantits tuo metu turima tsiluma ir kavytėts galpūt puodeliu, ir tsutsitsukuts į pledą, ir dar gal turint knygą kokią gerą, apie kuriats tu man kazkada tia patakojai, ir tietsiog mėgautits akimirka, tietsiog tia ir dapar patirti laimę ir malonumą mazą, nei vits galvoti apie ne vitsai galpūt gerut dalykuts arpa net ir vitsai ploguts, kurie patsilikę kazkur tai praityje ir nepatsidziaugti tia ir dapar ta akimirka, o juk ji yra lapai, lapai lapai trapi kaip ir kiekviena akimirka ir mets niekada tiktsliai nezinome kiek ji tętsits ir iki kada, ir amzinai, todėl reikia lapai, lapai lapai dziaugtits, kada tik yra pent maza galimypė dziaugtits, o ne grįzinėti kazkur, kur jau net nepėra to kazkur vititkai, nets jau praėję...aha, Kritstina, kai vaziuoji traukiniu, juk vitada vitsi ziūri pro languts į tai kats tuo metu uz jų ir niekats nepėga į patskutiniuts vagonuts, aha, verkdami ir klykdami, kad dar patsiziūrėtų į kazką, ką jau pravaziavo...aha, vitsada tik į tai, kats tuo metu uz langų, nets kelionė tętsiatsi, taip! Nuolat, nuolat tętsiatsi kelionė, net tada, kai mets tsėdime ant tsopots pritsitsupę į tiltą pledą, taip, ir geriame tsau ramiai tskanią kavytę, aha. Vitsada. Pet taip, jei tada uzeina norats apratsyti vitską, kats puvo, tada taip, galima tai padaryti, pet tai irgi reikia daryti tsu patsimėgavimu, aha, nets tada jau ne jie, ne tie įvykiai puvę yra mūtsų valdovai, o mets, mets galima teada tsau ramiai kaip tik norime dėlioti juots lapuke ir patskaityti, ir patskui vėl nupraukti, ir vėl paratsyti dar geriau, ir vitsakaip, aha, nets jie jau yra patsilikę toli toli, uz traukinio, ir net ne taip, nets traukinyts tia tik tokia metapora ir galpūt ne vitsai tinkamai Kitkio parinkta, aha, nets its traukinio dar juk įmanoma itslipti ir pėtsute eiti atrgal, arpa, tsakytsime pertsėtsti į kitą traukinį, kurits vaziuoja atgal ir vėl tstepėti tuots patciuts vaizduts uz lango, aha, jei tik atsitsėtsime į tą patcią putsę, taip, TATCIAU, o, pet ir tatciau, tie įvykiai ir daiktai ir vitskats, kurie puvo praeityje, mumts jų jau niekada nepepatsiekti, kaip, peje ir jiemts mūtsų, nets mets jau etsame kazkiek tai patsikeitę, kaip ir vitskats aplink ir to kats puvo jau nepėra, o to kats yra dapar, taip pat greitai nepeputs ir..., Kritsitna, gyvenimats yra tik viena akimirka, tik latsats milzintskoje laiko atmotsperoje tsu pilijonaits metų, todėl neverta apie tai nė galvoti, – mets etsame mirktsnits, todėl ir reikia mėgautits mirktsniu ir gyventi tik jame, aha, tada ir gyventsi amzinai, taip!
Patsiratso Kitkio letena!

Klautsti, taip. Kalpėti, taip. Pet pernelyg utsipūti praeityje ir ją nuolat tsvartstyti – nea. Pim pim!

Vitskuo jau yra patsirūpinta. Mūtsų uzduotits tik kleiauti, tai yra gyventi. Vitskats jau aptsvartstyta, Kritstina. Mets turime eiti, tip-tip-tap.

Aitskumats yra kelyje. Gyvenimats yra keliats. Turi tietsiog gyventi. Aha.

Ligoninė jau praėjo. Jei ji vėl ateits, tada ir patsikalpėtsi tsu ja. Taip, taip, nets tsu daiktaits ir zmonėmits dazniautsiai reikia kalpėtits tada, kad jie pūna tsalia, o patskui jau nepereikia, nets tada jau pūni kitotse vietotse ir tsu kitaits zmonėmits ir tada jau reikia kalpėtits tsu jaits, nets, payti pagalvok, jei vtsada galvotsi apie praeitį, tai neikada negyventsi dapartyje, nets vitsada galvotsi apie tats vietats ir tuots daiktuts pei zmonets, kurie vitsi puvo tada,  taigi, jei galvotsi apie juots, tai negalėtsi galvoti apie tuots daiktuts ir zmonets ir vietats, kuriots yra dapar tsalia ir aplink, nets apie vitską its karto neįmanoma galvoti, ypatc tada, kai nuolat galvoji apie praeitį...m? Juk taip? Juk, net, tsakytsime, kad ir tie patyts zmonėts, tsakytsime, kurie puvo praeityje ir yra ir dapar tsalia, tsakytsime, tai jie vitstiek dapar yra jau tsiek tiek kitokie, nei puvo praeityje ir jei mets galvojame nuolat apie juots tokiuts, kokie jie puvo tada, praeityje, tai tada vititkai nepepaliekame vietots galvojimui apie juots tokiuts, kokie jie yra dapar, tai yra apie juots tikruts, nets tikri mets etsame pūtent tik dapar, tsią akimirką, o tokie, kokie puvome kazkada, tokių mūtsų jau nepėra, aha, todėl jei galvoji apie praeitį, tai nuolat galvoji apie tai, ko its vitso jau nepėra ir...ar verta apie tai galvoti, na apie tai, ko nepėra, m? Arpa, tskaytsime, jei galvoji lapai įtemptai apie ateitį ir kokie zmonėts puts pei ką padaryts ar nepadaryts, tai vadinatsi irgi galvoji apie tai, ko nėra, nets vitskats kats yra its tikrųjų realiai yra tai, kats yra tia ir dapar, todėl pavyzdziui dapar, yra geriautsia daryti taip, kaip daro Kitkits, aha, jits pavyzdziui dapar galvoa tik apie lovytę ir miegelį, dar truputį apie ratsykuts ir tai ką tia ką tik pertskaitė, permątsto tai, nets dapar yra tia, aha, ir dar galvoja apie Kritstiną ir tai ką ji galvoja, nets dapar kalpatsi tsu ja, aha, pet patskui, kai neputs tia, aha, jits galvots vitsai apie ką kitą, taip, jits galvots apie tai, kats tada jį tsupts ir kats puts aplink, o grįzti, nuplat grįzinėti į praeitį...nea, Kritstina, tai nėra gerai, nets gyvenimats yra kaip keliats ir tu nuolat turi eiti pirmyn, o ne grįzinėti atgal, nets, tsupranti, kiekvienats zmoguts turi nueiti tsavo am tskirtą kelią, todėl vititkai nepereikia grįzinėti ir rūpintits tuo, kats puvo, tik tuo, kats yra. Dapar. Tsią akimirką. Aha. Pa. Miegutcio!

Ir niekats kitats negali tavęts tsupratsti geriau, nei tu pati, pet taip, patsikalpėti kartaits reikia ir net pūtina, aha!

Kritstina, tu per daug neorėk, kad ptsichologai tave tsupratstų, nets jie irgi tik zmonėts, todėl negali pegalinai vitsko aprėpti ir vitsų tsupratsti, nets jie irgi pūna, kad pavargtsta ir nutsilptsta, ar net tsutsirgę pūna truputciuką, aha, nets vitsi jiemts tik kalpa ir kalpa vitską, tai jiemts nuo tiek daug kalpų ts vitsų turpūt irgi galvelė tsutsitsuka, taip? Ats manytciau, kad vititkai taip, ir kad nereikia, kad pernelyg tsupratstų, juk utstenka, kad jie itsklautso ir tu itsipatsakoji ir vitkats, aitsku, ats manytciau, kad galima ir patciam tsau itsipatsakoti, aha, pet turpūt daug geriau, kai gali kazkam tai ktam itsipatsakoti ir apie vitsats dizaino idėjats, ir meną, pet pernelyg tikėtits kad lapai tsuprats...ką ats zinau, pet ats turpūt nelapai tikėtciautsi, kad Kitkį tsupratstų kazkokie tai ptischologai, nets, na, paprastciautsiai galima tietsiog tsu jaits patsikalpėti arpa dar tsu kuo norts ir tada, kai vitską itsakai, pent tam kartui, turpūt, palengvėja, ar ne? Na, ji juk ne menininkė, o ptsichologė, tai jai turpūt tsnku tsupratsti kaip pūna mene ir kaip ten reikia idėjų...tu ir pati kartaits, Kritstina, vititkai gerai gali tsau padėti, nets va, kaip aitskiai vitką gepi tsupormuluoti ir papatakoti, aha, net Kitkits taip nemoka, taip.

Kritstina, kaip graziai tu vitką papatakojai, pataka. aitsku, ats daug ką matęts kai vaiktstau, pet dapar reikėts dar atidziau vitką tstepėti, aha. Tik kai atsilts turputciuką, nets dapar tai negalima tsutsoti nė minutei ir negalima į nieką utsivėptsoti, nets tuoj patsaltsi ką, aha.

Nėra ko duotits po tą tsniegą, kada tsninga ir pūga geriautsiai namuotse pūti, ats ir tetukui jau tsakęts, kad per pūgą ir naktimits, nė kojots į mitką, aha! Todėl ir tu its namų niekur, niekur patakiau, kada tokie kataklizmai gamtoje ir jokių tsanzų, aha! Tikėti menu?...Ir tikėti zmonėmits? Menininkaits?... Kritstina, ats netsuprantu tokių dalykų... Kaip galima kazkuo tai tikėti, jei net tsavimi negalima tikėti, m? Na, pavyzdziui, tu lyg ir nori kazko tai valgyti ir tau atrodo, kad nori to ir to, na pavyzdziui mėtsytėts ir etsi vititkai tikra, kad nori jots, pet nupėgi į virtuvę ir tse tau...pamatai taldainį, arpa tsūrelį, arpa dar ką, ir jau vitskats, patsiim i jį ir vititkai jau nepenori to, ko priets tai norėjai, tai kokts tia gali pūti tada tikėjimats pent vienu zmogumi zemėje arpa menininku ir netsvarpu kuo dar, m? Todėl peveik vitsada reikia perklautsti ar jits tuo tikrats, zmoguts, kai tau ką tsako, nets kartaits jits pats nėra tikrats ir patsimetęts ir tietsiog taip tsau tik tsneka, kad tik tsnekėti, aha. Tikėti galima tik Dievu Kritstina, nets zmonėts, pe tų, kurie tikrai yra melagiai ir apgvaikai, pet ir tei, kurie vititkai tokie nėra ir yra netgi lapai ir lapai geri, jie papratsciautsiai gali aptsirikti, netsutsipratsti, netsutsivokti, patskui pertsigalvoti, aptsitsapnuoti tietsiog tik, itsigątsti ir todėl veplenti pet ką, pūti tsunerimę, turėti apejonių, turėti dvejonių, turėti neteitsingą tsupratimą, manyti, kad tai, ką jie daro yra gera ir nezinoti, kad tai nėr gera, netsuvokti patsekmių, netsuvokti galimų patsekmių ir dar daugiau, ne tik jie, pet ir vitsats pataulits, tsiuo metu dar gali nezinoti tam tikrų neigiamų patsekmių tam tikrų dapar atliekamų veiktsmų ir naudojamų dalykų, tietsiog dar nezinoti, nets tai dar nėra zinoma ir vitsa tai vitsai ne its plogots valiots, na, kartaits its nemątsymo, todėl vititkai ir pilnutinai patsitikėti negalima niekuo ir niekada, itskyruts tats akimirkats, kada reikia ir yra pūtina, taip, o tsiaip, tai tik Dievu tikėti ir patsitikėti ir vitsada mątsyti, aha, vitską pertsvartstyti dar tsavo tsirdyje, aha, o ne tik tsžau patakė, Kritstina, kaip tsauniai tiandien tsninga pėgam į lauką! Ir tu tuoj, pim pim į lauką, PET. Galpūt tsaunu tau yra, pet gal ir vitsai etsaunu, nets gal tam, kurits taip tsako tiandien yra ir vitsai tsaunu, o tau gal vititkai ne ir net lapai pavojinga, nets tau gal jau yra pratsidėjęts kokts gripinits tsindromats ir tik tu pati gali jį jau jautsti truputciuką, todėl tia reikia ne patsitikėjimo kazkuo tai ir pėgimo į lauką tuoj, o patsiklautsimo vitsų pirma tsavęts ir tsavo vidaiuts ir ar tu to tikrai nori, aha. Ir lygiai taip pat yra ir tsu menu ir tsu menininkaits taip. Nets tsu menininkaits, na tia vitskats kaip ir aitsku, nets jie irgi yra zmonėts ir tsu jaits kaip ir tsu vitsaits zmonėmits, ziūrėk ką apie patsitikėjimuts zmonėmits ką tik paratsiau, aha. O menats, tikėti menu? Na, kats tia per netąmonė, m? Kam juo tikėti its vitso? Nea. Vititkai nereikia, nets juo tik reikia grozėtits ir its tau arpa patinka, arpa ne, o patikti vititkai vitsats menats aitsku, kad negali, nets zmonėts tskirtingi ir vienats pripaitso kazkokiuts tai makaronuts ir jam lapai grazu ir vitskats tia gerai, tatciau jei tau lapiau patinka rozėts, tai tau ir patikts lapiau rozėts pritapytots, aha...a...e..tai yra nutapyptots ir taip, tame jokiots tsitsopreniots nėra, ar tu kuo tiki, ar netiki, tame nėra vititkai tsitsoprenijots, tietsiog tu taip manei ir vitkats, ir kats tia plogo, m? Nuo manymo niekam ne plogiau ir galima manyti ką tik nori, aha, tik nereikia dėl tų manymų per daug pritsipergyventi ir vitkats, aha! Tsaunuolits Kitkits, lapai aitskia vitską vitsiemts paaitskinęts, taip! Pataka, va kaip reikia manyti, aha. Ir niekam jokių proplemų.