girdi cypsmą

Dėkoju už rekomendaciją. Peržiūrėjau anonsą Sentimentali vertė. Būtinai pažiūrėsiu. Neužilgo kino pavasaris.

žiedlapis tarsi tylos kamertonas - puikiai pasakei

Taip, apie formą :}

Zup. Gerų Naujųjų. (:

Dėkoju už man netikėtą, bet malonią įžvalgą. O ar paveldėjau? Net ir nežinau...
Ramių Jums Šv.Kūčių ir džiaugsmingų Šv.Kalėdų linkiu.

Myliu Alikantę. Negyvenau ilgai, bet vis nuskrendu ir nuskrendu pabūt. Grįžau prieš porą savaičių.
O dėl veiksmo - taip pradeda rutuliotis, kad kūrinys iš apsakymo virsta į kažką didesnio ir tikrai platesnio.  Tai bus tos dramos ir tikrai ne vyro ir moters santykiuose. Bus vaikystės traumos. Skaudžios.
Tas klaidas kartos ir herojė.
Na, kažkaip taip, dabar toj Alikantėj pradžia. Nors ne - dėsningas tęsinys.
Kur pakomentavai - tai trečia įkelta dalis.
Tai va

Ne.
O turėjau?
Praeitin?
Beje, savotiškai taip, kaip staiga dabar pagalvojau. Laukiu išeinant naujos knygos, kuri kaip tik apie mūsų pasąmonės, prisiminimų dulkinas palėpes. Rašiau įžanginį žodį.
Tai kaip ir.

O taip!
Sutinku. Patiko mintis.
Ir stengiuos ten nekeliauti:)

Ačiū už apsilankymą ir vertinimą. Malonu ir svarbu :)

Pasiges atmosferos turėjau omenyje. Sunkiai telefone- rašau telefone, korektorius savaip aktyvuoja - keičia linksnius, asmenuotes, žodžius..., (planšetė sugedo) :(
Atsiprašau.

pasinėręs atmosferos

Ačiū,
Ir ten parašiau, po tekstu, gal ne Jums vienam taip pasinėręs atmosferos, o ne minties, bet kaip tik akcentas ir yra "Lyrika IŠ Anapus"- mintyje " kas aš buvau, kai manęs dar nebuvo, kas būsiu aš kai manęs jau nebus"
Akcentas ne povo plunksnų spalvose - tai yra ne įvaizdžius ir blizgesys, ne gretinimuose, kuriuos pažinime ir susidėjo į atmintį ŽEMĖJE,  o pačioje  mintyje. tai priešinga, savo raiška lyrika, tai lyrikai, prieš šį esančiame mano tekste pavadinime pažymėtame "* * * "  ten kaip tik akcentas yra išraiškoje- ATMOSFEROS KŪRIME, Vaizdingume- blizgučiuose, žnynuose, o ne mintyje, kaip jau minėjau, tai yra kaip tik lyrikoje prieš šį tekstuką, "rugsėjo pilnatis" pavadinime " * * *"
Tai jei norisi panardyti plunksnose, blizgučiuose, pagretinimuose, skaitykite esantį prieš šitą.
O jei norisi pamąstyti " kas aš būsi tada kada manęs  nebus, ir kas aš esu, kol esu žemėje? tada Skaitykite šitą. Dėmesio akcentas mintyje, o ne išraiškoje- atmosferoje.
Niu ir jei norite pamąstyti dar apie tai,  o kas yra meilė? Kodėl sakoma "Kol mirtis mus išskirs" pažadai duodami bažnyčioje tuokiantis, tada skaitykite šitą ir kontempliuokite į pačią mintį.
Vienas pasitraukia iš gyvenimo, kitas lieka, ir tas kuris likęs juk sako, "manęs ten laukia anas, jau išėjęs", reiškia tas anas (kuris jau išėjęs)  vis dar gyvena, kol gyvena tas kuris dar nepasitraukė.

Kalbantys, pirmame asmenyje, eilėraštyje, pasakoja, kad jis išeis pirmiau, bet jis liks antrąjame- tai jau jis kalbėdamas, negali naudoti jokių blizgučių, gretindamas, nes viskas bus tik žemiškos išraiškos priemonės - jos visos žemiškame gyvenime- o pirmame posme, jis dar gyvas, žemėje- gyvenime tai ten yra ir gretinimai-  yra ir valtys, ir angelai ir irklai... viskas kas gyvena žemiškame gyvenime. toks užmanymas, akcentas kontempliacijoje, ne jonvabalių liepsnų maudynės su plaukiojančių mėnuliu ežere :)