Jei būtų toks proto galiūnas, kuris perskaitytų visą Lietuvos poeziją - tiek profesionalią, tiek grafomanišką - jis padarytų neišvengiamą išvadą: poezija yra žaidimas. Tačiau niekas nėra pajėgus atlikti tokį darbą, tad šiame straipsnyje nagrinėjami tik Sigito Parulskio eilėraščiai iš knygelės, išleistos kartu su A. Marčėnu, - „50 + 50“. Taip galima truputėlį „žvilgterėti“ į visus tris Parulskio poezijos rinkinius. Vienu aspektu visi rinkiniai tarpusavyje yra susiję – juos vienija žaismas....