Seniai seniai, once upon a time, давным давно и соответственно то же самое, только начиная с буквы "Г", kai dar didžioji dalis rasyk.lt vartotojų nė nebuvo gimę, Jūsų ištikimas tarnas tarnavo sovietinėje armijoje Tolimuosiuose Rytuose, kur per plačias Amūro bangas žvelgė į piktą maoizmo veidą, tiesa, per tanko įtaisus, įskaitant taikiklį.
Tada Jūsų ištikimas tarnas visus gražiausius savo jausmus apie aukštaitiškas rasas jaminų žieduose, pjaunančią nostalgiją tėviškei and so on išguldė eilėmis ir nusiuntė "Komjaunimo tiesai", kuri dabar turi kitą pavadinimą, sutampantį su vienos Vilniaus krepšinio komendos pavadinimu (sufleruoju, ši komanda žaidžia LKL).
"Komjaunimo tiesos" poezijos skyreliui vadovavo vienas menininkas (kirčiuoti trečiąjį skiemenį), kuris dabar išsižadėjo savo pavardės (kaip ir dienraštis), tačiau tapo labai skaitomu rašytoju, bo parašė vertingų prozos darbų apie lyčių dramas. Beje, autorius (o gal lyrinis herojus) skelbiasi galįs patenkinti bet kurią Vakarų pasaulio moterį (Tolimieji Rytai nesiskaito), nors, kaip ir dera lietuviui katalikui, gyvena santuokoje su ta pačia vienintele. Šiuos garbaus menininko (trečiasis skiemuo kirčiuotas, plz) veikalus rasite prekybos centrų lentynose, dargi kiek nupigintus, nes prekybos centrai perka didmena (optom).
Taigi, tas kūrybos skyrelio vedėjas man atrašė, kad nemato reikalo spausdinti mano eilių apie žemčiūgus ir rasas beigi lietuviškuosius ąžuolus, kadangi jie NĖRA PAKANKAMO MENINIO LYGIO.
Tik stebuklas išgelbėjo didžiausią pasaulio valstybę, o tuo pačiu ir visus kitus nuo pasaulinio karo, nes tokią neteisybę galėjo pagimdyti tik nelemtasis maoizmas, su kuriuo kautis man tarybinė valstybė davė noro ir priemonių.
Iš šiuos retrospektyvos dar labiau suprantu, koks tobulas yra projektas rasyk.lt ir dabartis, kaip tokia. Net ir gavęs admino kardą, vengiu panaudoti jį prieš Kūrėją - o jeigu jis žiūri per tanko prietaisus?
Tačiau, kokia bloga būtų praeitis, kokia tobula dabartis - maoizmas klesti. Prekybcentriuose ir už Amūro.