* * *

Kauno miesto aikštėj veršis baubia griaudingai
Aukštinelkas ant ratų plikų:
Žydas veža jį pjauti ir masto pelningai
Jį nupirkęs iš „gojim“ paikų.

Leidžias saulė už kalno, garsu, nėra vėjo!
Žmonės ramūs sau žengia taku;
Ką jiems veršis? Man širdį giliai suskaudėjo,
Ir taip liūdna! Ir taip nejauku!

Ar tai vienas beširdės gamtos sutvėrimas
Ko tai šaukias... už būvį kovoj!
O, nurimki, beviltis, beprasmis šaukimas,
Kurs beribėje dingsti mėlsvoj!..