MARISHA RASI-KOSKINEN
REC
Visi žavėjosi, kol pamažu visi nuo giminių iki bendradarbių suvokė, kad paveikslėlis galėjo sueižėti bet kurią akimirką. Bet kurią akimirką Nikas galėjo tėkšti lėkštę į žemę. Sudaužyti stiklinę į stalą. Įkąsti padavėjai. Imti užgaulioti priešais sėdintį giminaitį arba pažįstamą žodžiais, kokių tokio amžiaus vaikui nederėtų nė girdėti. Atsikėlęs nuo stalo nutempti su savimi staltiesę – ne atsitiktinai, kad visi linksmai prisimintų per kitą šventę, o tyčia. Nelauktai, bet kurią akimirką. Toks mielas berniukas su varlyte, skyrimu ant šono ir iškrakmolytais marškiniais.
Numirti – nenumirštant
Jis mėgo sakyti: man patinka va taip kažkaip repetuoti nerepetuojant, atostogauti neatostogaujant, skubėti neskubant. Taip Jis ir mus visus paliko tarsi nepalikdamas, kažkur svečioj šaly, lyg atsitiktinai. Ir visas tas dešimt dienų, atrodė, laukėm ne urnos su Jo pelenais, o paties Rimo atvykstant.
Laudacija knygų dvyliktuko laureatei
Nuo novelių knygos „Skersvėjų namai“ prabėgę aštuoneri metai Danutės Kalinauskaitės neišpaikino pagundomis publikuotis kuo dažniau, liko nuostata rašyti tik iš vidinių paskatų. Romano „Baltieji prieš juoduosius“ pavadinimas reikšminis…
Kova su šėtonu ir maldos vaisiai
Miłoszas buvo labai nustebęs, kai sužinojo, jau gyvendamas Vakaruose, kad jo prefektas po karo nepasitraukė į Lenkiją kaip dauguma lenkų tautybės Vilniaus krašto kunigų. Nemetė likimo valiai savo parapijiečių.
Apie reakcijas į Izraelio ir Palestinos konfliktą, Holokausto (ne)išskirtinumą ir jidiš pėdsakus šiuolaikinėje literatūroje
Godos Volbikės pokalbis rašytoja DEBORAH FELDMAN
Nebijok augti tamsoje
Gintarės Radvilavičiūtės režisuotame kūrinyje šešėliai tampa ne tik metaforinėmis būties projekcijomis, bet ir gyvais personažais, scenoje atskleidžiančiais mūsų vidinius konfliktus, troškimus ir baimes.
Kritikos strėlė Paulinos Pukytės pjesėje „Kalno poza“
Pjesė „Kalno poza“ sujungia pagrindines Paulinos Pukytės tekstų ypatybes – socialinę ir kultūros kritiką bei intertekstualumu grįstą montažo techniką, fragmentiškumą.
Knygų rinkodaros planas
BALANDIS
Pažinkime paukščius
Vasaros gatvėje su Ona Miciūte
Vietoj topografinio žemėlapio – knyga, Onos Miciūtės autobiografinė apysaka „Pirmoji šakelė“. Žalias viršelis, kuriame rašytojos portretas, sovietmečio grafiko Eduardo Jurėno darbas.
Įžūlios eilutės apie rašymą
Nesunku pastebėti, kad vertimas primena meilę. Akivaizdu, kad tekstai verčiami ne vien tam, kad skaitytojai suprastų jiems nežinoma kalba parašytus tekstus. Jie verčiami iš kūrybinio džiaugsmo, iš savitos meilės. O kas gi meilę prilygintų laisvei? Juk meilė yra ne kas kita, kaip savęs atsižadėjimas, savo valios numarinimas.
Medžių vargonai
Palaton krinta dangus
Pilkas, sunkus ir šaltas.
Artėja, slegia, užgrius
Užuolaidų skausmas baltas.
Purvinas sniegas kieme,
Juodos šakos jau minga.
Pražys man vyšnia ar jau ne?
Taip skaudžiai sninga ir sninga.
Susitikimai
Apsireiškimas
Tau užima kvapą
Ilgai tai netrunka
Tapt kūnu tavuoju
Staiga nieko nelieka
Kas nebūtum tu
Auksinis dubuo
Nokinantis šviesos kiaušinį
Tarp klubų
Nepageidaujamas
Sargyba užstoja man kelią.
Viršijau amžiaus cenzą.
Esu kilęs iš šalies, kurios nebėra.
Dokumentai netvarkingi.
Trūksta antspaudo.
Reikia dar vieno parašo.
Nemoku kalbos.
Neturiu banko sąskaitos.
Neišlaikiau stojamojo egzamino.
Rašymas
pleistras
knyga
dievas
štai
taip
Ukrainietiški eskizai
Pakeliui moterys išsikalba, kad jos ukrainietės, kad pabėgo nuo karo, rado prieglobstį mūsų mieste.
Ateiname į galeriją. Vaikai krūpčioja pamatę vyrų būrelį. Paprašau darbuotojos, kad į tualetą leistų vaikus, lydimus vienos moterų. Kita moteris paaiškina, kad vaikai bijo vyrų.
Užgavėnės
Vaikystėje mudu su tėvu buvome kaip broliai. Niekada nevadinau jo tėčiu, visad tik vardu – Sašas. Mama bandė atpratinti nuo šio įpročio. Nesupratau kodėl. „Tėvas“ – tai žmogus, kuris nurodinėja ir baudžia, šitaip elgėsi daugelio draugų tėvai. Sašas niekada manęs nebaudė, net kai iškrėsdavau pačią didžiausią kvailystę.
Nuotrupos iš mano pirmosios jaunystės prisiminimų
Ponia seniūnienė retai kada išvykdavo iš namų, bet jos ekipažą žinojo visa Varšuva: angliška riešutmedžio karieta paauksuotomis lingėmis, baltu velvetu išmuštu vidumi; pora baltų žirgų ilgomis uodegomis, aptingusių dėl amžiaus.
Odė neoliberalizmo džiaugsmui
10 valandų darbo „Ozo“ prekybos centre.
Nėra minčių apie sąlygų pagerėjimą, kitais metais irgi nuoma brangs,
„Vilkyškių“ tepamas sūrelis kainuos 2 eurus, „Maxima“ mažins kainas.
Arba
„Vinted“ forumo moderatorius ir kavytė su biuro dalbajobu, kuris visada nešioja šviesiai mėlynus marškinius.
n…u…o…g…i…r…d…o…s
„Užsirašyk, nes pati patenkinta, ką pasakiau.“
Danguolė Nekrašienė, buhalterė
Naujas Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Pilininko namas kviečia pažinti Lietuvos tapatybę
Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas.
Titaniškumas ir juvelyrika
Kovo 5 d. Vilniuje, galerijoje „Kairė–dešinė“, atidaryta grandiozinė titaniško Lietuvos kūrėjo – grafiko, iliustratoriaus, pedagogo, ilgamečio Vilniaus dailės akademijos dėstytojo, profesoriaus, šilkografijos (serigrafijos) pradininko Lietuvoje, taip pat rašytojo, Lietuvos nacionalinės…
